Pavargę nuo pasaulio pavojų? Kodėl mūsų nervų sistema nebespėja pailsėti
Karai, nuolatinės krizės ir informacijos perteklius šiandien veikia ne tik mūsų mintis, bet ir nervų sistemą. Daugelis žmonių gyvena nuolatinėje vidinėje parengtyje net to nepastebėdami — todėl atsiranda nuovargis, dirglumas, emocinis išsekimas ir sunkumas ilsėtis. Lėtinis stresas veikia ne tik emocinę būseną, bet ir kūną, santykius bei gebėjimą jaustis saugiai. Vis dėlto psichologinis atsparumas prasideda nuo mažų dalykų: ryšio su žmonėmis, poilsio, sąmoningumo ir kasdienių ritualų. Naujame tinklaraščio įraše – įžvalgos apie tai, kaip gyventi pasaulyje, kuris nuolat kelia įtampą.
Psichologė, KET konsultantė Indrė Alkovskienė
5/8/20262 min read
Ekonominis neapibrėžtumas. Politinis susiskaldymas. Karai ir nuolatinės krizės.
Daugeliui žmonių tai jau seniai nėra tik naujienų antraštės. Tai – kasdienis fonas, kuris tyliai veikia mūsų kūną, emocijas ir santykius.
Ir nors dažnai sakome sau:
„Aš tiesiog pavargau.“
„Toks dabar laikotarpis.“
„Reikia susiimti.“
Tiesa ta, kad mūsų nervų sistema gyvena nuolatinėje parengtyje.
Psichologai ir visuomenės sveikatos specialistai vis dažniau kalba apie kolektyvinį stresą – ilgalaikę įtampą, kuri kaupiasi visuomenėje metų metus. Pandemija, ekonominiai iššūkiai, socialinė įtampa, informacijos perteklius, nuolatinis nerimas dėl ateities… Kūnas tiesiog nespėja grįžti į saugumo būseną.
Stresas – ne tik emocija
Dažnai stresą suvokiame kaip „mintis galvoje“. Tačiau lėtinis stresas veikia visą organizmą.
Kai kūnas nuolat jaučia grėsmę:
blogėja miegas,
didėja dirglumas,
silpnėja koncentracija,
kaupiasi nuovargis,
kyla uždegiminiai procesai organizme,
didėja nerimo, depresijos ir perdegimo rizika.
Ilgainiui žmogus gali nebejausti aiškios ribos tarp „pavargau“ ir „esu emociškai išsekęs“.
Kartais tai pasireiškia ne ašaromis ar panikos priepuoliais, o:
ciniškumu,
atitolimu nuo kitų,
motyvacijos stoka,
emociniu nejautrumu,
nuolatiniu vidiniu irzlumu.
Kodėl vieni stresą išgyvena sunkiau nei kiti?
Nors įtampa jaučiama beveik visur, ji nėra vienoda visiems.
Didžiausią emocinį krūvį dažnai patiria:
tėvai,
žmonės, jaučiantys finansinį nesaugumą,
nuolat besirūpinantys kitais,
tie, kurie neturi pakankamai poilsio ar emocinio palaikymo.
Kai žmogus ilgą laiką gyvena „funkcionavimo režime“, jis gali net nepastebėti, kiek daug įtampos sukaupė.
Dažnai pirmieji tai pamato artimieji:
„Tu pasidarei labai irzlus.“
„Tavęs tarsi nebėra.“
„Tu nuolat pavargęs.“
Kas iš tikrųjų padeda nervų sistemai?
Mes negalime visiškai pašalinti streso iš savo gyvenimo.
Tačiau galime išmokti padėti savo kūnui ir psichikai greičiau atsistatyti.
Yra trys ypač svarbūs dalykai:
1. Ryšys su žmonėmis
Emocinis palaikymas mažina streso poveikį nervų sistemai.
Kartais gydanti tampa ne tobula konsultacija ar patarimas, o paprastas jausmas:
„Aš nesu vienas.“
2. Sąmoningas santykis su mintimis
Mūsų interpretacijos tiesiogiai veikia emocinę būseną.
Kai išmokstame atpažinti katastrofines mintis ar nuolatinį vidinį spaudimą, atsiranda daugiau vidinės erdvės ir ramybės.
3. Maži kasdieniai ritualai
Ne dideli gyvenimo pokyčiai, o maži pasikartojantys veiksmai padeda nervų sistemai jaustis saugiau:
kokybiškas miegas,
laikas be ekranų,
ribotas naujienų kiekis,
bent 15 minučių tik sau,
veiklos, kurios teikia malonumą.
Ir čia svarbi viena mintis:
daugelis žmonių jau seniai nebedaro to, kas jiems iš tiesų patinka.
Poilsis nėra silpnumas
Poilsis nėra tinginystė.
Emocinis atsitraukimas nėra egoizmas.
Rūpinimasis savimi nėra prabanga.
Tai – būtina psichologinės sveikatos dalis.
Galbūt šiandien svarbiausias klausimas nėra:
„Kaip padaryti daugiau?“
O: „Kaip gyventi taip, kad mano nervų sistema nebejaustų nuolatinio pavojaus?“
Stresas tikriausiai niekur nedings.
Tačiau mūsų santykis su juo gali keistis.
Ir kartais pirmas žingsnis prasideda ne nuo didelių sprendimų, o nuo labai paprasto suvokimo:
„Man iš tikrųjų sunku. Ir tai svarbu pastebėti.“
Pagal Mental health in uncertain times: 5 key takeaways from APA and APHA CEOs: https://www.apa.org/topics/stress/mental-health-uncertain-times