Stresas, kortizolis ir mes: ką sako mokslas, o ne socialiniai tinklai ?
Kortizolis dažnai pristatomas kaip blogiukas, bet iš tiesų jis yra gyvybiškai svarbus hormonas, padedantis mums pabusti, susidoroti su iššūkiais ir ilsėtis. Problema kyla ne dėl paties kortizolio, o dėl nuolatinio streso ir įtampos, kuri neleidžia organizmui grįžti į pusiausvyrą. Socialiniuose tinkluose siūlomi „stebuklingi triukai“ dažniausiai nepašalina tikrųjų priežasčių, todėl ilgainiui gali nuvilti. Įrodymais pagrįsti sprendimai – riboti ekranų laiką, praktikuoti sąmoningumą, judėti gamtoje ir ieškoti gilesnių priežasčių psichoterapijoje. Vietoje kovos su kortizoliu verta mokytis gyventi santykyje su stresu ir labiau pasirūpinti savimi.
9/4/20252 min read
Nustokite sakyti, kad turiu mažinti kortizolį – tai tik kelia dar daugiau streso
Pastaruoju metu konsultacijose vis dažniau girdžiu frazę: „Man sako, kad turiu mažinti kortizolį… bet nuo to jaučiuosi dar labiau įsitempusi.“
Iš vienos pusės suprantu – socialiniuose tinkluose gausu žinučių, kad kortizolis yra visų mūsų problemų šaltinis. Esą jis keičia veido formą, augina svorį, netgi skatina plaukų slinkimą. Tačiau realybė kur kas sudėtingesnė.
Kortizolis nėra priešas
Kaip psichologė dažnai pabrėžiu: kortizolis yra mūsų gyvenimo palydovas. Tai hormonas, kuris padeda mums ryte pabusti, suteikia jėgų įveikti dienos užduotis ir netgi palaiko miegą vakare. Be jo mes tiesiog neišgyventume.
Problema atsiranda tada, kai jo per daug – kai stresas tampa nuolatine būsena, o kūnas nebeturi galimybės grįžti į pusiausvyrą.
Kodėl socialinių tinklų „triukai“ ne visada veikia
Galbūt ir jums teko matyti patarimus gerti „kortizolio kokteilius“, teptis levandų balzamu ar gerti papildus. Šie patarimai skamba patraukliai, nes žada greitą sprendimą. Tačiau jie dažnai nepaliečia svarbiausio – kodėl išvis gyvename nuolatinėje įtampoje.
Kortizolio lygį lemia ne vienas veiksnys. Jo padidėjimą gali sukelti ne tik stresas, bet ir miego trūkumas, ligos, vaistai ar net paprastas per didelis kavos kiekis.
Mano darbe pastebiu, kad padeda visai kiti dalykai
Kai su klientais kalbame apie streso valdymą, dažniausiai dirbame ne su simptomais, o su priežastimis. Štai keli įrodymais pagrįsti būdai, kurie tikrai veikia:
Riboti nuolatinį prisijungimą. Telefonas ir naujienų srautas palaiko „budrumo režimą“. Suteikus sau bent kelias valandas be ekranų, kūnas ima ilsėtis.
Mindfulness ir kvėpavimo pratimai. Sąmoningumo praktikos padeda kūnui grįžti į balansą, o tyrimai rodo, kad jos gali reguliuoti net streso hormonus.
Judėjimas ir gamta. Kartais užtenka paprasto pasivaikščiojimo ar kelių minučių basomis ant žolės. Kūnas tai supranta kaip signalą: „Pavojus praėjo.“
Psichoterapija. Labai dažnai stresas kyla ne dėl aplinkybių, o dėl mūsų pačių santykio su jomis. Pokalbiai leidžia pažvelgti giliau ir išmokti reaguoti kitaip.
Pabaigai
Kortizolis nėra monstras, kurį būtina išnaikinti. Jis yra mūsų sąjungininkas, kol gyvename balansą. Todėl kitą kartą, kai išgirsite raginimą „būtinai sumažinti kortizolį“, sustokite ir pagalvokite: gal ne tiek svarbu dar vienas „kokteilis“, kiek gebėjimas atsikvėpti, sulėtinti tempą ir pasirūpinti savimi.
Pagal BBC, Stop telling me to lower my cortisol - it's making me stressed!