Mano istorija: kaip pametusi piniginę kaime atradau naują požiūrį į pinigus

Nuostabus savaitgalis kaime. Oras gaivus, draugai šalia, ežeras kviečia maudytis, žvejybos laimikiai laukia keptuvės, o miško kvapas pripildo plaučius tikrojo gyvenimo. Aš kartu su draugais išsiruošiau į tikrą kaimą. Žodis „kaimas“ čia reiškia ne tik idilišką gamtą, bet ir vietą, kur lauko tualetas – kasdienybė, kambarių kampus puošia masyvios sekcijos, o duris užrakina ne raktas, o svirtelė.

Diena prabėgo kaip sapnas: saulė, plovas, tyli žvejyba prie ežero. Rankinuke laikiau telefoną, piniginę su 80 eurų ir kelias korteles – viskas atrodė įprasta. Bet vakare nuėjus į lauko tualetą su savo sūnumi vienas neatsargus judesys pakeitė vakaro planus.

Šlept! – ir piniginė nugrimzdo į lauko tualeto duobę. Sustingau, o šalia stovintis mano Adomas pravirko:
– Kodėl tu pametei pinigus?!
– Adomai, tai tik pinigai, nieko baisaus, – raminau.
– Dabar reikės dirbti! Ir vėl dirbti! O aš norėjau, kad tu būtum su manimi!..

Vaiko žodžiai kirto giliau, nei pati piniginės netektis. Tuo metu draugų mama atnešė kartį obuoliams, draugų tėtis – prožektorių, visi bandė ištraukti nelaimingąją piniginę. Bet gili duobė nugalėjo – piniginė liko ten, kur nukrito.

Adomas visą vakarą verkė ir kartojo: „Tai kodėl tu jų nepaėmei?“ Aš tik gūžčiojau pečiais, suvokdama, kad jam tai – pasaulio tragedija, o man – tik absurdiška, bet pamokanti situacija.

Požiūris į pinigus: kiek jų mums iš tikrųjų reikia?

Praradimas priminė man Evangelijos žodžius:

„Štai vienas jaunuolis prisiartino prie Jėzaus ir paklausė: ‘Mokytojau, ką gera turiu daryti, kad įgyčiau amžinąjį gyvenimą?’... Jėzus atsakė: ‘Jei nori būti tobulas, eik parduok, ką turi, išdalyk vargšams, tai turėsi lobį danguje. Tuomet ateik ir sek paskui mane.’“ (Mt 19, 16–22)

Jaunuolis nuliūdo, nes turėjo daug turto. Ši istorija man priminė – pinigai nėra blogis, bet jie lengvai tampa pančiais. Mes dažnai jais matuojame savo saugumą, sėkmę, net meilę. Bet kai jų netenkame – tik tada paaiškėja, ar jie valdė mus, ar mes juos.

Ar aš pasiruošusi paleisti savo „turtus“? Ar gebu matyti tikruosius lobius – laiką su artimaisiais, sveikatą, ramybę, džiaugsmą būti drauge?

Pinigų psichologija: emocijos, savivertė ir sveikata

Psichologinė patirtis rodo, kad pinigai dažnai simbolizuoja kur kas daugiau nei popierėlį ar skaičių sąskaitoje.

1. Pinigai ir emocijos.
   Jų praradimas sukelia stresą, nerimą, net gėdą. Net vaikas – mano Adomas – iš karto pajuto grėsmę: „Dabar reikės dirbti!“ Tai rodo, kaip anksti mes įsisaviname mintį, kad pinigai yra gyvenimo pagrindas.

2. Pinigai ir savivertė.
   Kai kuriems žmonėms pinigai tampa savivertės matu. Bet tai spąstai – siekdamas daugiau, žmogus dažnai praranda ryšį su savo tikraisiais poreikiais ir vertybėmis.

3. Pinigai ir sveikata.
   Finansinis stresas sukelia nemigą, aukštą kraujospūdį, net depresiją. Medicinoje pinigai laikomi vienu didžiausių psichosomatinio streso veiksnių. Net turtingi žmonės kenčia nuo perdegimo, nes jų gyvenimą suryja baimė prarasti.

Kaip ugdyti sveiką požiūrį į pinigus?

• Atskirti pinigus nuo savivertės: mano vertė – ne banko sąskaitoje.

• Susitelkti į dabartį, o ne nuolat aukoti šiandieną dėl rytojaus.

• Praktikuoti dėkingumą – už sveikatą, už artimuosius, už paprastą gyvenimo džiaugsmą.

Pamoka

Pinigai paskendo šūdų duobėje – tiesiogine prasme. Bet kartu su jais nugrimzdo ir iliuzija, kad būtent jie yra tikrasis saugumo pamatas.

👉 Pinigai reikalingi, bet jie nėra mūsų vertės matas.
👉 Tikrieji turtai slypi santykiuose, meilėje ir ramybėje širdyje.
👉 Praradimai gali tapti pradžia – naujo požiūrio, naujo pasirinkimo, naujo troškimo gyventi laisviau.

Ir, žinoma, ši istorija – mano pačios gyvenimo epizodas iš 2024 m. vasaros, rugpjūčio mėn.

Nes kartais net įkritusi piniginė į kaimo lauko tualetą gali tapti tikra pamoka apie tai, kas iš tiesų svarbiausia.