Meilė sau be skubėjimo: 10 lėtų žingsnių į širdies ramybę

Meilė sau – tai ne mada ir ne tuščia savireklama. Tai – giliausias įsipareigojimas gyventi iš tiesų. Gyventi taip, kad mūsų mintys, veiksmai ir širdis būtų vienoje linijoje. Kad neskriaustume savęs, bet kartu – neužgožtume ir kitų.

Dievo Tėvo įsakymai, Jėzaus Kristaus mokymas ir psichologija kalba apie tą patį – tik skirtingomis kalbomis. Ir jeigu norime būti tikrai meilėje – sau, kitiems ir Dievui – turime mokytis mylėti atsakingai, brandžiai ir sąmoningai.

Dalinuosi savo TOP 10 būdų, kaip būti meilėje, įkvėptų Dievo žodžio ir psichologinių įžvalgų. Tai, kas tinka man, nebūtinai tiks tau – nes aš niekada nebūsiu tavo batuose, kaip tu – mano. Kiekvieną kartą kviečiu žiūrėti jautriau, subtiliau į kiekvieno žmogaus kelią.

Vienas dalykas, kuris, manau, mus visus jungia – tai troškimas mylėti ir būti mylimiems. Dievas sukūrė du žmones turbūt ne be reikalo – Ievą ir Adomą. Dalindamiesi meile jie kūrė stebuklus, dovanojo gyvybę. Tačiau ar žemiško gyvenimo pagundos kartais neužgožia tikro jausmo? Galbūt, kartais.

Tad leiskime sau sustoti ir pamąstyti: kas iš tiesų yra būti meilėje?

1. Mylėk Dievą – tai kelio pradžia į meilę sau

Tikroji meilė sau prasideda nuo šaknų – nuo to, kuo tikime. Kai tikėjimas tampa gyvu santykiu, jis teikia ramybę ir leidžia atsiremti ne tik į save, bet į kažką didesnio. Meilė Dievui suteikia pagrindą ir kryptį – orumą, kai klystame, ir atjautą, kai suklumpa kiti.

2. Gerbk žodį – kalba kuria arba griauna

Žodis gali pakylėti arba sutrypti. Kai kalbame sąmoningai – atsisakome vartoti Dievo vardą be reikalo, nevertiname lengvabūdiškai – ugdome atjautą. Meilė sau – tai ir mokėjimas kalbėti švelniai su savimi. Jėzaus mokymas – apie meilę ir džiaugsmą. Jis nori, kad tokie būtume ir mes. Ne teisėjai sau, o gailestingi, gyvenantys čia ir dabar.

3. Rask laiko šventumui – net jei tai tik sekmadienio rytas su savimi

Skirk laiko tylai, maldai, gamtai, savirefleksijai – viskam, kas jungia su Kūrėju. Psichologijoje tai vadinama emociniu atsistatymu, o dvasiniame gyvenime – šviesa. Tyloje kalba siela, o Dievas šnibžda ne per triukšmą, o per ramybę.

4. Gerbk savo šaknis – net jei jos skaudžios

Gerbti tėvus nereiškia pateisinti visko. Tai reiškia suvokti, kad per juos atėjome į pasaulį. Meilė sau neįmanoma be sutaikymo su savo praeitimi. Paleisk pyktį – mažais žingsniais, per maldą. Nes kartais atleisti – tai ne užmiršti, bet išlaisvinti širdį nuo naštos.

5. Nežudyk savęs (nei kitų) nuvertinimu

„Ne dabar“, „nesu pakankamai geras“, „nieko neišeis“ – tai tylūs žodžiai, bet jie žeidžia giliai. Meilė sau prasideda tada, kai sakome: „Aš girdžiu save. Aš leidžiu sau bandyti. Aš esu vertas meilės toks, koks esu.“ Jau tai, kad esi, yra dovana.

6. Ištikimybė – sau ir savo keliui

Paleistuvystė – ne tik kūno, bet ir sielos išdavystė. Kai išduodame savo vertybes dėl patogumo ar pripažinimo, prarandame save. Būk ištikimas tam, kuo tiki ir ką myli. Prisimenam – vaikystėje svajojome tyriau. Grįžk prie to. Laikas skirti sau – tai meilės ženklas.

7. Nevok savo gyvenimo

Gyvenk tikrą gyvenimą. Nevaidink, neapsimetinėk. Kiekviena diena – Dievo dovana, o jei ją iššvaistai vaidmenims, gyvenimui „kaip reikia“, – tai vagystė iš savęs. Meilė sau yra drąsa būti tuo, kuo esi iš tiesų.

8. Būk tiesoje – net jei ji nepatogi

Tiesa gydo. Nors kartais skauda, ji išlaisvina. Pažeidžiamumas nėra silpnumas – tai stiprybė. Melas, net ir „baltas“, ilgainiui išderina dvasinį balansą. Tiesa ne visada patogi, bet tik ji veda į ramybę. Mano tiesa – tai Evangelija. O Tavo tiesa – koks jos vardas?

9. Nelygink – rinkis mylėti tai, ką turi

Visada bus gražesnių, turtingesnių, sėkmingesnių. Tačiau meilė sau reiškia: „Dėkoju už tai, ką turiu. Už šį kūną, už šiuos žmones, už šią akimirką.“ Dėkingumas – tai meilės žvilgsnis, nukreiptas į dabartį.

10. Priimk save tokį, koks esi – netobulą, bet vertą

Meilė sau – tai ne vartojimas, o buvimas. Ne tada, kai pasieksi ar įrodysi, bet čia ir dabar. Netobulas – bet Dievo akyse mylimas. Būk švelnus sau. Būk tikras. Būk drąsus stovėti savo gyvenimo viduryje – ne vienas, bet vedamas Meilės.

Būkime meilėje – su Dievu, su savimi, su pasauliu.

Meilė sau – tai ne puikybė, o atsakomybė. Ne atsiribojimas, bet sąmoningas buvimas. Ir kai mylime save iš tiesų – be baimės, be gynybų – tampame šviesa kitiems. Nes meilė nuo Dievo – visada teka per mus.

Saulės šviesos ir vasaros belaukiant, sustok ir paklausk:

Kas šiandien Tau yra meilė sau? 💛