Kodėl dainavimas gydo: nuo smegenų iki širdies?

Dainavimas – tai ne tik maloni veikla, bet ir visapusiškai sveikatą stiprinantis procesas, ypač kai dainuojame kartu su kitais. Jis gerina kvėpavimą, širdies veiklą, padeda reguliuoti stresą ir stiprina imunitetą. Grupinis dainavimas kuria socialinį ryšį bei emocinį saugumą, o tai itin naudinga žmonėms, gyvenantiems su lėtinėmis ligomis ar psichologiniais iššūkiais. Tyrimai rodo, kad dainavimas aktyvina neuroplastiką, todėl gali padėti sveikti po insulto, galvos smegenų traumų ar esant kognityvinio silpnėjimo požymiams. Tai lengvai prieinama, saugi ir veiksminga praktika, kurią verta įtraukti į kasdienę savijautos priežiūrą.

KET konsultantė, psichologė Indrė Alkovskienė

12/3/20253 min read

Metų pabaiga – tas metas, kai miestai prisipildo giesmių, chorų balsų, gatvėse skamba kalėdinės melodijos, o žmonės, išdrąsinti šventinės nuotaikos, kartais prabyla dainomis net ir tada, kai jų kasdien neišgirsi (ant gerumo pramuš: https://www.youtube.com/watch?v=pLKtclgiE3c&list=RDpLKtclgiE3c&start_radio=1 ). Tačiau už šios malonios atmosferos slypi kur kas daugiau nei tradicija. Dainavimas – ypač kartu – yra tikra sveikatinimo praktika, kuri veikia mūsų kūną, smegenis ir emocijas.

Kaip psichologė vis dažniau matau, kaip paprasti, prieinami, žmogiški dalykai – tokie kaip dainavimas – gali tapti itin veiksmingu resursu geresnei savijautai, streso valdymui ir net sveikimo procesams.

Dainavimas: fizinis, emocinis ir socialinis reiškinys

Dainavimas apjungia mus įvairiais lygmenimis. Jis aktyvina kvėpavimą, lavina dėmesį, emocinį savireguliavimą, o svarbiausia – kuria ryšį. Net visiškai nepažįstami žmonės, padainavę kartu vos valandą, tyrimų duomenimis, jaučia neįprastai stiprų artumo jausmą. Tai nėra atsitiktinumas – mūsų smegenys tiesiog taip suprogramuotos.

Kaip dainavimas veikia kūną?

1. Kvėpavimas ir plaučių darbas

Dainuojant išmokstame gilesnio, tolygesnio, labiau sąmoningo kvėpavimo. Tai padeda ne tik sveikiems žmonėms, bet ir tiems, kurie gyvena su lėtinėmis plaučių ligomis. Profesionalų sukurtos kvėpavimo programos netgi naudojamos reabilitacijoje – ir rezultatai labai įkvepiantys.

2. Širdis, kraujospūdis ir imunitetas

Dainavimas ramina autonominę nervų sistemą, sumažina streso hormonus, sureguliuoja pulsą ir kraujospūdį. Grupinis dainavimas dar ir stiprina imuninę funkciją – labiau nei tiesiog muzikos klausymas.

3. Skausmo mažinimas ir „geros savijautos chemija“

Kai dainuojame, aktyvinama klajoklio nervo (vagus) veikla, išsiskiria endorfinai – mūsų natūralūs skausmo malšintojai. Todėl dainavimas dažnai kelia nuotaiką net tada, kai žmogus nesijaučia labai linksmas.

Dainavimo psichologinė galia

Dainavimas įjungia abi smegenų puses – kalbos, emocijų, motorikos, ritmo, atminties centrus. Tai viena iš priežasčių, kodėl dainavimas naudojamas reabilitacijoje po galvos smegenų traumų ar insulto. Žymus pavyzdys – kongresmenės Gabrielle Giffords atvejis: ji iš naujo mokėsi kalbėti per dainas.

Neuroplastika – smegenų gebėjimas keistis

Dainavimas reikalauja dėmesio, kvėpavimo kontrolės, žodžių paieškos – visa tai skatina naujų neuronų jungčių formavimąsi. Todėl grupinis dainavimas naudingas ir vyresniems žmonėms, stiprinant atmintį, kalbinius gebėjimus, dėmesio išlaikymą.

Psichologinis saugumas ir bendrystė

Tyrimai rodo, kad dainavimas kartu suteikia stipresnį emocinį pakilimą nei dainavimas vienam. Kodėl?

  • dingsta vertinimo baimė, nes visi daro „tą patį“;

  • atsiranda buvimo kartu jausmas;

  • lėtėja kvėpavimas, kūnas atsipalaiduoja;

  • patiriame akimirką, kurioje galime būti tiesiog žmonėmis, o ne rolėmis (tėvu, darbuotoju, pacientu, specialistu).

Ypač gražiai tai matosi terapiniuose choruose, kuriuose gali dainuoti Parkinsono liga sergantys žmonės, insulto ar onkologinės ligos paliesti pacientai kartu su artimaisiais ir net gydytojais. Visi tampa lygūs.

Dainavimas – netikėtas, bet veiksmingas „treniruoklis“

Mokslininkai nustatė, kad dainavimas ir vokalinės pratybos širdžiai ir plaučiams prilygsta vidutinio intensyvumo pasivaikščiojimui. Kitaip tariant, dainuodami mes sportuojame – tiesiog daug smagiau.

Kartais žmonės sako „nemoku dainuoti“. Psichologiškai tai reiškia ne balsą, o patirtį – kadaise išgirstą kritiką, gėdą ar ribojantį įsitikinimą. Tačiau mūsų kūnas nepraranda natūralaus poreikio ir gebėjimo dainuoti.

Ar yra rizikų?

Dainavimas pats savaime saugus, tačiau:

  • žmonės su aktyviomis kvėpavimo takų infekcijomis turėtų vengti grupinio dainavimo (kad neplatintų virusų),

  • labai intensyvus dainavimas gali įtempti balso stygas.

Vis tik apskritai dainavimas – viena prieinamiausių ir saugiausių praktikų gerai savijautai palaikyti.

Ką iš to galime pasiimti šiandien?

Jei siekiate mažinti stresą, subalansuoti emocijas, sustiprinti bendrystę ar tiesiog pajusti daugiau džiaugsmo kasdienybėje – dainavimas yra neįkainojama priemonė. Nesvarbu, ar dainuojate chore, automobilyje, duše, ar tyliai niūniuojate sau – jūsų smegenys ir kūnas jau dirba jūsų naudai.

Keletas paprastų rekomendacijų iš psichologės perspektyvos:

  • Išbandykite dainavimą kartu su kitais – tai naudingiausia forma.

  • Įtraukite dainavimą į savo emocinės higienos ritualus: kaip kvėpavimą, meditaciją ar judesį.

  • Leiskite sau dainuoti „ne tobulu balsu“ – gydantis poveikis nepriklauso nuo įgūdžių.

  • Raskite mėgstamas dainas iš vaikystės – jos ypač stipriai įjungia emocinę atmintį.

Dainavimas sujungia mus su savimi, su kitais ir su tais žmogiškais pojūčiais, nuo kurių prasideda sveikimas.

Pagal BBC straipsnį Why singing is surprisingly good for your health