Kodėl būti geram kitiems naudinga jūsų sveikatai ?
Būti geram kitiems ne tik malonu, bet ir naudinga sveikatai – tai mažina uždegimus, cholesterolį bei riziką sirgti širdies ligomis. Savanoriaujantys žmonės rečiau lankosi ligoninėse ir gyvena ilgiau. Gerumo veiksmai net sumažina fizinio skausmo pojūtį bei stresą. Net paprasti geri darbai, kaip kavos nupirkimas nepažįstamajam, turi teigiamą biologinį poveikį. Mokslininkai teigia, kad mūsų smegenys natūraliai reaguoja į rūpinimąsi kitais – todėl gerumas stiprina ne tik ryšius su aplinkiniais, bet ir mūsų pačių sveikatą.
Psichologė Indrė Alkovskienė
8/5/20253 min read
Kodėl būti geram kitiems naudinga jūsų sveikatai ?
Daugelis iš mūsų patiria šiltą jausmą padėdami kitiems ar skirdami laiko savanorystei. Tačiau tai ne tik malonu – tai taip pat naudinga ir mūsų fizinei sveikatai.
Ilgaamžės savanorės pamoka
Apie britę Betty Lowe laikraščiai pradėjo rašyti, kai jai buvo 96-eri. Nors dauguma žmonių tuo metu jau būna seniai pasitraukę į užtarnautą poilsį, Betty vis dar savanoriavo kavinėje Salfordo ligoninėje. Ji aptarnaudavo klientus, plovė indus ir šnekindavo pacientus. Kai jai sukako 100 metų, laikraščiai rašė: „vis dar savanoriauja“. Taip buvo ir jai sulaukus 102, 104 ir net 106 metų – nors jos regėjimas jau silpo, Betty vis dar dirbo.
Paklausta, kodėl to nebaigia, ji atsakė: savanorystė padeda jai išlikti sveikai. Ir, panašu, ji buvo teisi.
Savanorystė – tarsi vaistas
Tyrimai rodo, kad įvairūs altruistiniai veiksmai – nuo savanorystės ir aukojimo iki paprastų gerumo gestų – ne tik gerina nuotaiką, bet ir ilgina gyvenimą. Pavyzdžiui, savanoriaujantys žmonės turi 24 % mažesnę priešlaikinės mirties riziką, panašią į tą, kurią gauna valgydami daug vaisių ir daržovių. Jie taip pat turi žemesnį cukraus kiekį kraujyje, mažesnį uždegimo lygį (svarbu širdies ligų prevencijai) ir netgi 38 % mažiau nakvoja ligoninėse nei tie, kurie nesavanoriauja.
Šie poveikiai pastebimi visame pasaulyje – nuo Ispanijos ir Egipto iki Ugandos bei Jamaikos.
O gal sveiki žmonės tiesiog dažniau savanoriauja?
Taip, sveikesni žmonės turi daugiau galimybių savanoriauti. Tačiau tyrėjai, pvz., psichologė Sara Konrath iš Indianos universiteto, pažymi, kad šis veiksnys tyrimuose yra „išvalomas“. Net pašalinus pirminės sveikatos įtaką, teigiamas savanorystės poveikis išlieka.
Be to, laboratoriniai eksperimentai rodo biologinius mechanizmus. Viename tyrime Kanadoje paaugliai dviem mėnesiams buvo paskirti mokyti jaunesnius mokinius. Po keturių mėnesių jų kraujo tyrimai rodė sumažėjusį cholesterolio kiekį ir uždegiminius žymenis, pvz., interleukiną-6, kuris siejamas su širdies ligomis ir virusinėmis infekcijomis.
Net ir paprasti geri darbai daro poveikį
Viename Kalifornijos universiteto tyrime žmonės buvo paprašyti atlikti paprastus gerumo gestus, pvz., nupirkti kavos nepažįstamajam. Vėliau jų kraujo tyrimai parodė sumažėjusį leukocitų genų aktyvumą, kuris susijęs su uždegimais. O uždegimai – dažna lėtinių ligų, tokių kaip vėžys, diabetas ar reumatoidinis artritas, priežastis.
Taigi – gera daryti gera.
Altruizmas mažina skausmo pojūtį
Kitas įdomus tyrimas naudojo fMRI smegenų skenavimą. Dalyviams, kurie savanoriškai aukojo pinigus kitiems, buvo taikomi nestiprūs elektros impulsai – ir jų smegenys į skausmą reagavo silpniau nei tų, kurie neaukojo. Kitaip tariant, padedant kitiems, net fizinis skausmas tampa silpnesnis.
Panašiai – kraujo donorai dažnai sako, kad paaukoti kraują skauda mažiau nei tiesiog imant kraują tyrimams, nors adatą naudojama storesnė.
Gerumas – mūsų evoliucinėje prigimtyje
Neuromokslininkė Tristen Inagaki (San Diego State University) tyrinėja, kaip smegenų sritis, susijusi su globojimu, veikia mūsų sveikatą. Ji paaiškina, kad ši sistema išsivystė tam, kad tėvai galėtų rūpintis kūdikiais – ir vėliau buvo „perprogramuota“ padėti kitiems žmonėms.
Be to, padėdami kitiems, sumažiname amygdalos, t. y. baimės centro, aktyvumą. O tai reiškia – mažesnį stresą. Net ir tiesiog prisiminus praeities gerus darbus, galima pasiekti šį efektą.
Gerumas ir sveikata – tiesiogiai susiję
Tyrimai rodo, kad paaugliai savanoriai turi žemesnį interleukino-6 ir C reaktyvaus baltymo lygį, kurie abu siejami su sunkiomis Covid-19 komplikacijomis.
Ir nors duomenų apie tai, ar savanorystė mažina riziką užsikrėsti, dar trūksta – aišku viena: padėti kitiems naudinga ne tik jų, bet ir mūsų sveikatai.
O jei nesijauti natūraliai empatiškas?
Empatija – iš dalies paveldima. Tačiau, kaip sako Konrath, ją galima lavinti, kaip ir raumenis. Praktikuokite įsijautimą, skaitykite emocionalias knygas, rūpinkitės augintiniais ar išbandykite „meilės ir gerumo“ meditaciją.
Gerumo epidemija per pandemiją
2020 m. britai paaukojo 800 mln. svarų daugiau nei prieš metus. Panašūs duomenys fiksuojami ir kitose šalyse. Žmonės rūpinosi kaimynais, siuntė gėles ligoninėms, kabino meškiukus languose, kad pralinksmintų vaikus.
Mokslas patvirtina tai, ką širdyje žinojome seniai: gerumas ne tik šildo širdį – jis ją ir stiprina.
„Žmonės – labai socialūs. Mūsų sveikata gerėja, kai jaučiamės susiję su kitais. O dalijimasis yra svarbi to dalis.“
– Tristen Inagaki, neuromokslininkė
Straipsnio šaltinis, BBC: