Kaip būti laimingam?

Laimės tyrimų instituto atlikti tyrimai rodo, kad laimė – tai ne tik įgimta būsena, bet ir ką galima puoselėti, kuriant tinkamas gyvenimo sąlygas bei santykius.

Šiame straipsnyje dalinuosi įžvalgomis apie laimę, remdamasis Danijos mokslininkų tyrimais ir BBC publikacijomis.

1. Laimės šaltiniai – kiek galime kontroliuoti?

Remiantis tyrimais, mūsų laimė priklauso nuo trijų pagrindinių veiksnių:

• Genetika – sudaro apie 50 % mūsų laimės. Tai nereiškia, kad jei jūsų prigimtis nėra optimistiška, negalite būti laimingi, tačiau tai yra pradinė bazė.

• Aplinkybės – sudaro apie 10 %. Tai yra mūsų finansinė padėtis, darbo sąlygos ar gyvenimo vieta.

• Veiksmai ir požiūris – net 40 %! Tai reiškia, kad savo kasdieniniais pasirinkimais mes turime galimybę reikšmingai paveikti savo laimę.

Ši statistika suteikia vilties, nes didelę laimės dalį galime kontroliuoti patys. Būtent mūsų veikla ir požiūris yra raktas į laimingesnį gyvenimą.

Veiklos, kurios labiausiai prisideda prie laimės

Pagal Danijos Laimės tyrimų instituto atliktą analizę, kai kurios veiklos suteikia daug daugiau laimės, nei mes iš tikrųjų joms skiriame laiko. Diagrama pateikia kontrastą tarp veiklų, kurios suteikia daugiausiai laimės, ir tų, kurioms skiriame daugiausiai laiko:

Veiklos, kurios teikia daugiausiai laimės:

• Seksas – veikla, kuri suteikia daugiausiai laimės, tačiau jai skiriame itin nedaug laiko.

Seksualinis aktyvumas skatina laimės hormonų, tokių kaip endorfinai, oksitocinas ir dopaminas, išsiskyrimą. Endorfinai mažina streso lygį ir sukelia euforijos pojūtį, oksitocinas stiprina emocinį artumą ir pasitikėjimą tarp partnerių (savivertei netgi svarbu), o dopaminas suteikia motyvacijos ir gerina nuotaiką. Šie hormonai ne tik teigiamai veikia mūsų emocinę būklę, bet ir prisideda prie geresnio miego, stipresnės imuninės sistemos ir net mažesnio skausmo pojūčio.

• Bendravimas ir maistas

Bendravimas po darbo yra svarbus socialinis aspektas, padedantis stiprinti ryšius tarp kolegų ir mažinti kasdienio streso lygį. Neformalūs pokalbiai leidžia geriau pažinti vienas kitą, kurti draugišką atmosferą ir netgi gerinti komandinį darbą.

Be to, bendravimas neturi apsiriboti tik po darbo valandų – pietūs kartu su kolegomis gali tapti kasdieniu įpročiu, kuris ne tik suartina žmones, bet ir suteikia galimybę atsipalaiduoti dienos eigoje. Tokios pertraukos skatina geresnį emocinį klimatą, padeda keistis idėjomis ir kurti palaikančią aplinką.

Svarbu, kad pokalbiai neapsiribotų vien darbo temomis. Aptariant įvairius gyvenimo aspektus – nuo pomėgių iki kelionių ar net kasdienių smulkmenų – stiprinamas tarpusavio ryšys, o tai prisideda prie bendro pasitenkinimo darbu. Juk gera emocinė būsena darbe tiesiogiai veikia ne tik produktyvumą, bet ir bendrą laimės jausmą.

• Malda ir poilsis.

Svarbu nepamiršti ir vidinės pusiausvyros – poilsio, maldos bei ramybės akimirkų. Subalansuotas gyvenimo ritmas, pagrįstas 8-8-8 principu (8 valandos darbo, 8 valandos poilsio ir 8 valandos miego), padeda išlaikyti gerą savijautą, emocinę pusiausvyrą ir ilgalaikę motyvaciją. Poilsis, trumpas pogulis dienos metu ar tiesiog ramybės pauzė leidžia atgauti jėgas, pagerinti dėmesio koncentraciją ir sumažinti stresą.

Taip pat svarbu skirti laiko maldai ar meditacijai – tai akimirkos, kurios suteikia vidinės ramybės, padeda įveikti nerimą ir stiprina dvasinę gerovę. Toks sustojimas dienos eigoje leidžia geriau suvokti savo mintis, jausmus ir atkurti vidinį balansą. Kai jaučiamės pailsėję ir emociškai stabilūs, patiriame daugiau laimės, o tai teigiamai veikia ne tik asmeninį gyvenimą, bet ir darbo kokybę bei santykius su aplinkiniais.

Dėkingumas už gyvenimo patirtis, nuveiktus darbus ir net paprastas akimirkas gali veikti kaip malda, pripildanti mus ramybės ir džiaugsmo. Paprastas „ačiū“ kolegai ar artimam žmogui stiprina ryšius ir didina laimės jausmą, padėdamas labiau vertinti dabartį.

Veiklos, kurioms skiriame daugiausiai laiko, tačiau jos nesuteikia daug laimės:

• Darbas – veikla, kuriai skiriame daugiausiai laiko per dieną, bet jos indėlis į laimę yra minimalus.

• Važiavimas į darbą – ne tik nesuteikia daug laimės, bet netgi gali kelti stresą. Tad niekaip nesuprantu organizacijų, kurios davė saldainį "darbą iš namų", o dabar jį griežtai atima. Jei savo darbuotojais nepasitikite, čia jau kitas klausimas

Išvada: Laikas, skiriamas malonioms veikloms, yra esminis laimės faktorius. Planuokime laiką sąmoningiau, kad daugiau laiko skirtume veikloms, kurios mums teikia džiugesio.

4. Laimė ir senjorų gyvenimo kokybė

Senstant gyvenimas natūraliai kečiasi – mūsų fizinė sveikata, energijos lygis, o kartais ir socialiniai ryšiai susiduria su iššūkiais. Tačiau mokslininkai pastebi, kad tinkamai pritaikytos aplinkos ir veiklos gali smarkiai pagerinti senyvo amžiaus žmonių gyvenimo kokybę.

• Fizinė veikla: Pasivaikščiojimai gamtoje ar lengvi pratimai reikšmingai prisideda prie emocinės gerovės.

• Socialiniai ryšiai: Dalyvavimas bendruomenėje ar bendravimas su artimaisiais stiprina savivertę ir suteikia džiugesio.

• Aplinka: Patogūs, saugūs namai su tinkamu apšvietimu ir neslystančiomis grindimis padeda jaustis komfortiškiau :)

Mano 5 metų sūnus vieną dieną staiga man sako:

– Mama, tau senatvės liga.

Sustojau vidury virtuvės, nustėrusi žiūrėjau į jį.

– Ką? – perklausiau, galvodama, ar teisingai išgirdau.

Lengvas šokas – juk man tik 37-eri! Nejaugi jau atrodo taip blogai? Pradėjau skubiai mintyse tikrinti: ar jau raukšlės matosi labiau nei anksčiau? Gal per dažnai skundžiuosi nuovargiu? O gal jis nugirdo kažką per televizorių ar iš vyresnių žmonių pokalbių?

Bandydama išsiaiškinti, ramiai paklausiau:

– Kodėl taip sakai, mažuti?

Jis pažiūrėjo į mane rimtomis akimis ir tarė:

– Nes tu viską pamiršti ir dažnai "bambi"...

Nusijuokiau garsiai ir kartu su palengvėjimu supratau – taip, matyt, mano užmaršumas jau pasiekė lygį, kurį net penkiametis pastebi! O gal tiesiog per daug galvoju apie milijoną dalykų vienu metu – darbus, namus, šeimą, ir kartais pamirštu, kur padėjau telefoną ar ką tik norėjau pasakyti.

Šis vaiko pastebėjimas privertė susimąstyti – gal tikrai laikas šiek tiek atsipalaiduoti, mažiau skubėti ir labiau gyventi dabartyje? O gal bent jau pradėti rašyti svarbiausius dalykus į užrašų knygelę... prieš tampant „oficialia senole“ savo vaiko akyse!

Tad žemiau naujausi 8 būdai kaip...

5. Aštuoni būdai, kaip būti laimingesniems 2025 m.

Žemiau pateikiu geriausius patarimus, kaip būti laimingesniems 2025-aisiais metais. Tai siūlo BBC News komanda.

• Palaikykite draugystę

Draugystė naudinga visiems, tačiau vyresniame amžiuje ji tampa ypač svarbi laimės šaltiniu. Nors vyresni žmonės paprastai sumažina savo socialinį ratą ir daugiau laiko praleidžia su artimiausiais draugais, tyrimai rodo, kad svarbu būti atviriems naujoms draugystėms. Tokie santykiai suteikia kitokios naudos nei šeimos ryšiai, kurie dažnai grindžiami pareiga. Draugystės yra laisvanoriški santykiai, todėl jos gali būti mažiau įtemptos.

Tyrimai rodo, kad draugystė pagerina ne tik psichologinę gerovę, bet ir kognityvines funkcijas bei fizinę sveikatą.

• Praktikuokite „konfelicitaciją“

Tai mažai žinomas, bet labai svarbus draugystės aspektas – dalintis ne tik sunkumais, bet ir džiaugsmais. Sugebėjimas entuziastingai palaikyti draugo sėkmę gali pagerinti santykius.

„Konfelicitacija“ – tai terminas, apibūdinantis gebėjimą nuoširdžiai džiaugtis kito žmogaus sėkme ir pasiekimais. Tai yra vienas iš svarbiausių aspektų, stiprinančių draugystę ir santykius. Skirtingai nuo paprasto empatijos, kai dalinamės kito žmogaus liūdesiu ar sunkumais, konfelicitacija skatina pozityvų ryšį, nes ji orientuota į džiaugsmą ir palaikymą. Mokslininkai pastebi, kad tokia praktika gali reikšmingai pagerinti emocinę gerovę ir tarpusavio santykių kokybę.

• Užsiimkite savanoriška veikla

Daryti gera kitiems gali suteikti daugiau džiaugsmo nei rūpinimasis savimi. Tyrimai rodo, kad savanoriška veikla padeda įveikti net tokius iššūkius kaip lėtinį skausmą ar depresiją. Be to, savanorystė dažnai skiriama kaip „socialinis receptas“, kuris skatina bendruomenės veiklą ir pagerina žmonių sveikatą.

Ačiū Vaikų linija (Child Line), kad galiu būti Jūsų bendruomenės dalimi.

• Susipažinkite su savo protėviais

Tyrinėti savo šeimos istoriją gali būti ne tik įdomu, bet ir naudinga psichologinei gerovei. Sužinoję apie savo protėvių išgyvenimus, galite geriau suvokti savo vietą pasaulyje ir pajusti dėkingumą.

• Rašykite sąrašus

Pasirodo, kad trijų gerų dalykų, nutikusių mums per dieną, užrašymas gali padėti pagerinti nuotaiką. Nesvarbu, ar tai gyvenimą keičiantis įvykis, pavyzdžiui, svarbaus egzamino išlaikymas ar vaiko gimimas, ar, atrodytų, smulkmena – netikėtas susitikimas su senu draugu ar gražus vakaro apšvietimas pasivaikščiojimo metu – vis daugėja tyrimų, rodančių, kad ši praktika gali pagerinti mūsų savijautą.

Tad užrašyti tris gerus dalykus, nutikusius kiekvieną dieną, yra tikrai paprasta. Arba bent jau pirkinių sąrašas į parduotuvę daro lengvesnį gyvenimą.

• Planuokite smagias veiklas

Mokslininkai atrado, kad laukiant malonių įvykių galime pasijausti optimistiškesni.

• Nieko neveikite

Drauge tyrimai rodo, kad pernelyg didelis rūpinimasis laime iš tikrųjų gali trukdyti ją jausti. Eksperimentai, kuriuose žmonės buvo skatinami siekti didesnės laimės – pavyzdžiui, skaitant apie tai, kokie laimingi jie gali būti – prieš žiūrėdami įkvepiantį filmą, parodė, kad jie jautėsi labiau nusivylę nei pakylėti.

Teorija teigia, kad dėl išaugusių lūkesčių skaitymas apie laimę ir rūpinimasis jos svarba gali palikti žmones nusivylusius.

Kalifornijos universiteto Berklyje psichologė Iris Mauss taip pat nustatė, kad siekis ir troškimas būti laimingu gali padidinti vienišumo ir atskirties jausmą. Ji rekomenduoja priimti stojiškesnį požiūrį ir labiau susitaikyti su gyvenimo pakilimais ir nuosmukiais.

Taigi, kartais per didelis susikoncentravimas į laimę gali trukdyti ją pajusti. Priimkite gyvenimo pakilimus ir nuosmukius, kad išlaikytumėte emocinę pusiausvyrą. Tad žemiau mano pasidalinimas apie tingėjimą.

https://www.psichologovaltyje.lt/siandien-as-tingiu-

• Venkite per daug kofeino

Nors kava suteikia energijos, svarbu ją vartoti saikingai, kad išvengtumėte miego sutrikimų ar nerimo.

• Papildomas patarimas: gamtos džiaugsmas nemokamai

Gamta – tiek reali, tiek virtuali – yra veiksmingas būdas nuraminti protą ir sumažinti stresą. Pasivaikščiojimas parke, miške ar prie vandens telkinio gali padėti atkurti vidinę pusiausvyrą, sumažinti nerimą ir pagerinti nuotaiką. Net ir trumpas laikas gamtoje skatina atsipalaidavimą bei didina dėmesio koncentraciją. Jei nėra galimybės išeiti į lauką, gamtos vaizdai ar garsai taip pat gali turėti teigiamą poveikį – tyrimai rodo, kad žiūrint į žalumą ar klausantis paukščių giedojimo, mažėja streso lygis ir gerėja emocinė savijauta.

O ką valgyti, kad būtumėte labiau laimingi?

https://www.psichologovaltyje.lt/bananai-laimes-vaisius-kuris-gali-padeti-ne-tik-kunui-bet-ir-sielai