Ar tikrai nesveikas maistas – didžiausias priešas?
Sveikos gyvensenos banga užvaldė mūsų kasdienybę, taip tarsi atsirado ir vis didesnis spaudimas mitybos srityje. Ar griežtas greitojo maisto ribojimas tikrai naudingas? O gal lankstus požiūris padeda išlaikyti sveiką santykį su maistu? Šiame straipsnyje nagrinėju psichologinius mitybos kraštutinumus, aptariu, kaip draudimai gali sukelti priešingą efektą. Leiskite sau pažvelgti į mitybą kitaip – be nereikalingos kaltės jausmo, bet su daugiau sąmoningumo ir lankstumo.
Psichologė Indrė Alkovskienė
3/7/20252 min read
Psichologinis požiūris į nesveiką maistą: balanso paieškos
Mityba yra neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis, tačiau pastaruoju metu ji tapo ir moraliniu pasirinkimu, kuriame vis daugiau vietos užima kraštutinumai. Viena vertus, sveikas gyvenimo būdas tampa norma, kita vertus, didėja spaudimas ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Ką apie tai sako psichologija? Ar tikrai užtenka tiesiog "valgyti sveikai", o gal svarbiau rasti lankstesnį požiūrį?
Balansas tarp disciplinos ir lankstumo
Psichologijoje dažnai aptariama savikontrolė ir jos poveikis gyvenimo kokybei. Savikontrolė yra vertingas įgūdis, tačiau kai ji tampa per daug griežta, gali sukelti atvirkštinį efektą. Pavyzdžiui, griežtas greitojo maisto ribojimas gali sukelti stiprius potraukius, kaltės jausmą ir netgi kompulsinį valgymą. Tyrimai rodo, kad per didelis savęs varžymas neretai sukelia "dietos-laužymo" ciklą: žmogus ilgai vengia tam tikro maisto, o tada, "sulaužęs" savo taisyklę, per trumpą laiką jo suvalgo pernelyg daug.
Nesveikas maistas – ne kasdienybė, bet ir ne tabu
Sėkmingas mitybos balansas reiškia, kad galima leisti sau nesveiką maistą, tačiau suvokti jo vietą kasdienybėje. Jei kartais kelionės metu užėjote į greito maisto restoraną, tai dar nereiškia, kad "pralaimėjote" sveikos mitybos pasirinkimą. Atvirkščiai – tai gali padėti palaikyti teisingą santykį su maistu, neleidžiant kaltės jausmui valdyti sprendimų.
Vaikams kartais gauti "Happy Meal" – tai ne tik maistas, bet ir malonumas. Juk knyga ar žaisliukas dar laukia! Svarbu žinoti ribas, tačiau kartu neužauginti perdėto suvaržymo jausmo, kuris ateityje gali virsti neadekvačiu santykiu su maistu.
Psichologiniai požiūriai į kraštutinumus
Skirtingos psichologijos kryptys skirtingai vertina santykį su maistu:
Kognityvinė elgesio terapija (KET) pabrėžia, kad svarbu ne kraštutiniai draudimai, o lankstus mąstymas apie maistą. Ji padeda atpažinti automatiškas mintis ir jas keisti lankstesniais požiūriais.
Humanistinė psichologija remiasi autentiškumo principais, skatindama rinktis tai, kas tinka individui, o ne aklai sekti taisyklėmis.
Psichoanalizė gali pabrėžti, kad griežtas maisto draudimas ar polinkis kontroliuoti mitybą gali būti susijęs su gilesniais emociniais klausimais, pavyzdžiui, saugumo ar kontrolės poreikiu.
Influencerių dilema: deklaracijos ir reklama
Daugelis sveikos gyvensenos propaguotojų viešai skelbia "teisingos mitybos" principus, tačiau neretai tampa po to greito maisto restoranų reklaminiais veidais. Tai gali klaidinti sekėjus, kurie pasimeta tarp deklaruojamų vertybių ir realybės. Būti sąmoningiems – tai suvokti, kad nei vienas kraštutinumas nėra teisingas, o pasirinkimai turi būti pagrįsti individualiais poreikiais, o ne reklaminiais lozungais.
Sąmoningumo kvietimas
Psichologijoje sąmoningumas reiškia gebėjimą priimti sprendimus remiantis ne impulsais, o aiškiu suvokimu apie savo poreikius. Maistas neturėtų tapti nei bausmės, nei pernelyg didelio atlygio priemone. Tik lankstumas ir sąmoningas pasirinkimas leidžia jaustis gerai tiek fiziškai, tiek emociškai. Tad vietoje griežtų "taip" ar "ne", galbūt geriau klausti savęs: "Koks pasirinkimas šiandien padėtų man jaustis gerai?"
Santrauka:
Mitybos balansas svarbesnis nei kraštutinumai – griežtas ribojimas gali sukelti atvirkštinį poveikį.
Nesveikas maistas neturėtų būti tabu – kartais jį leidžant sau, galima palaikyti sveiką santykį su maistu.
Psichologinės teorijos pabrėžia lankstų požiūrį – svarbu keisti mąstymą, o ne laikytis griežtų taisyklių.
Influenceriai kartais prieštarauja savo pažiūroms, tad reikia mokėti atsirinkti informaciją.
Sąmoningumas padeda priimti sveikus sprendimus, vengiant emocinių kraštutinumų.
P.s. Aš daug gaminų namie, bet būna dienų, kai džiaugiamės greito maisto užkandžiais, nes kartais skanu daug česnakinio padažo kebabe, keptų bulvyčių, picos ir coco colos.