Jaunimo psichologinė gerovė

Pastaraisiais metais patyriau daug asmeninių iššūkių, kurie nebuvo lengvi: trys persileidimai, viena operacija dėl, tikėtina, blogai atlikto valymo, tėčio insultas (kirpti kojų nagus tėčiui nebuvo fainas jausmas nei man, nei juolab jam), išėjimas iš darbo po daugiau nei dešimtmečio vienoje organizacijoje, tada 2 mėn. amžinojo pavasario saloje, kur turėjo įvykti kažkoks stebuklas, ir galiausiai — pasirinkimas įsitraukti į IT sritį. Atrodė, kad viskas sukrenta vienu metu… Natūralu, jog visa ši gyvenimo patirtis sukėlė stiprų perdegimą, kurio laiku nepastebėjus, jis peraugo į depresiją su obsesijomis. Šiuo pasidalinimu nesiekiu susilaukti užuojautos — veikiau norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kiek stipriai išgyvenimai formuoja mūsų pasaulio suvokimą (apie vaikystes patirtis dar turėčiau pridėti). Galų gale, ne metų kiekis svarbus, o tai, kiek gyvenimo patirties juose sutalpiname. O savo gyvenimo patirtį jaučiu, kad sunkiai į kelis lagaminus sutalpinčiau.

Nepaisant psichologijos išsilavinimo, pati nepastebėjau, kada perdegimas pradėjo manyje plisti. Visą gyvenimą buvau kaip tas kareivis, siekiantis dirbti ir siekti tikslo visomis jėgomis, neskaičiuodama kokybiško poilsio ir šeimai skirto laiko. Taip pat šis „kareivukas“ visada ilgėjosi meilės ir priėmimo, kaip ir kiekvienas iš mūsų. Kai esi psichologas, tikimasi, kad būsi pavyzdys, kad gebėsi užkirsti kelią saviems ir kitų vidiniams bei emociniams sunkumams, bet kaip sakoma, „batsiuvys dažnai lieka be batų“.

Asmeninė patirtis ir žvilgsnis į realybę

Neseniai nutiko pokalbis su mamomis, kurių vaikai patyrė savižudybės riziką. Viena mama pasidalino skaudžia netektimi – jos suaugęs vaikas (20 metų) pasirinko pasitraukti, kita jos 35 metų vaikas taip pat... Tokie pasakojimai sukrečia. Šių metų spalio 10-ąją bažnyčioje meldėmės už jaunuolį Matą, kurio tragiška istorija suskambėjo viešojoje erdvėje ir palietė daugelio širdis. Kai pati buvau ligoninėje dėl depresijos, ten sutikau daug jaunų žmonių, patekusių dėl savižudybės bandymų. Šie susitikimai ir pokalbiai atskleidė skausmą, kurį patiria daugelis jaunuolių, ir kokią svarbą įgyja jų psichologinė sveikata. Šie susitikimai ir pokalbiai su tėvais, kurių vaikų jau nebėra šalia, palieka daug skausmo ir neatsakytų klausimų…

Laimės tyrimų ir realybės susidūrimas

Turbūt visi girdėjome, kad Lietuva pirmauja Europoje pagal jaunimo laimės rodiklius (KĄ ? ČIA RIMTAI?). Teigiama, kad Lietuvos jaunimas iki 30 metų jaučiasi laimingiausias, tačiau ar tikrai? Kai žvelgiu į realybę – nerimą ir psichikos sveikatos problemas tarp jaunų žmonių – kyla abejonių dėl šių skaičių reprezentatyvumo. 2021 m. pati rengiau tyrimą apie Z kartos darbuotojus paslaugų srityje (magistrinis darbas). Tyrimas atskleidė, kad nors kognityvinis ir emocinis įsitraukimas į darbą buvo aukštas, fizinis įsitraukimas buvo silpnesnis. Taip pat buvo pastebėtas gana aukštas nerimo dėl ateities lygis. COVID-19 pandemijos laikotarpis išryškino, kiek gilūs ir kompleksiški gali būti jaunų žmonių nerimo šaltiniai, kurie tikiu išliko aktualūs ir po karo Ukrainoje pradžios. (pasakojimo gale mano tyrimo santrauka).

Moksliniai darbai

Dr. Mildos Pivoriūtės daktaro disertacijoje „Kaip atrasti save, tapti sėkmingu, finansiškai nepriklausomu ir patirti jaunystę?“ aptariama, kad Lietuvos jaunimo patiriami socialiniai ir ekonominiai sunkumai daro neigiamą įtaką jų laimei. Ši įtaka pasireiškia per įvairius faktorius:

1. Socialinis ir finansinis nesaugumas: Daugelis jaunuolių Lietuvoje patiria nesaugumą, susijusį su darbo ir būsto rinkomis. Įdarbinimo nestabilumas ir aukštos nuomos kainos dažnai sukuria nesaugumo jausmą ir apsunkina savarankiško gyvenimo pradžią​

2. Amžiaus ketvirčio krizė: Lietuvos jaunimo patirtys rodo, kad jaunuoliai dažnai susiduria su „amžiaus ketvirčio krize“. Tai pasireiškia lūkesčių dėl sėkmingo gyvenimo neatitikimu, stresu, nuolatine savęs paieška ir gyvenimo tikslo klausimais, kurie Lietuvoje gali būti dar labiau apsunkinti dėl socialinių normų ir ekonominių ribotumų​.

3. Psichologiniai sunkumai: 2018 m. atliktas tyrimas atskleidė, kad net 82 % studentų per metus patyrė didelį nerimą, 64 % ilgalaikę prastą nuotaiką, o 48 % – depresijos simptomus. Šios problemos yra susijusios su dideliu konkurencijos lygiu ir pasiekimų spaudimu visuomenėje​.

4. Struktūrinės socialinės paramos stoka: Lietuvoje jaunimui dažnai trūksta valstybės paramos. Nepakankama socialinė politika, orientuota į jaunuolių poreikius, taip pat ribotas psichologinės pagalbos prieinamumas apsunkina jaunuolių galimybes tvarkytis su savo problemomis​.

5. Socialinio spaudimo poveikis: Tyrime išskirta, kad visuomenėje paplitę sėkmės, savarankiškumo ir pasiekimų idealai daro spaudimą jaunimui. Daugelis jaunuolių jaučia, kad neatitinka šių lūkesčių, o tai daro neigiamą įtaką jų savivertės jausmui​.

6. Skurdo ir socialinės nelygybės įtaka: Jaunimo patirtys Lietuvoje rodo, kad socialinė nelygybė didina jų pažeidžiamumą ir mažina galimybes siekti finansinės nepriklausomybės​.

7. Pasikartojantys konfliktai su šeima: Jauni žmonės Lietuvoje dažnai jaučia spaudimą atitikti šeimos ir visuomenės lūkesčius, kas neretai sukelia konfliktus ir nusivylimą dėl karjeros ar gyvenimo pasirinkimų​.

8. Emigracija kaip pasirinkimas: Dėl minėtų priežasčių kai kurie jauni lietuviai linkę emigruoti, tikėdamiesi geresnių ekonominių ir asmeninių perspektyvų užsienyje​.

9. Individualizmo skatinimas: Lietuvoje pastebima, kad jaunimas mažai įsitraukia į pilietines iniciatyvas. Vietoje to, kad spręstų problemas kolektyviai, daugelis siekia individualių sprendimų, pavyzdžiui, kreipiasi į psichikos sveikatos specialistus​.

10. Atidėtas perėjimas į suaugystę: Daugelis jaunų žmonių ilgiau gyvena tėvų namuose, vėliau sukuria šeimas ir siekia finansinio savarankiškumo, o tai irgi liudija apie jų sunkumus ir nenuoseklų kelią į socialinę brandą​.

Taip pat man teko džiaugsmas bei garbė spalio 11 d. dalyvauti E. Biliūnienės daktaro didertacijos gynime „Jaunų suaugusiųjų psichologinio kapitalo, atjautos sau ir hedoninės bei eudemoninės gerovės ypatumai ir pokyčiai pritaikius psichologinio kapitalo ir atjautos sau intervencijas“. Žemiau truputį teorijos:

Hedoniniu požiūriu psichologinė gerovė siejama su laimingumu bei apibrėžiama per skausmo ir kančios vengimą ir malonių potyrių siekimą. Kitaip tariant, didelė hedoninė gerovė jaučiama tuomet, kai žmogus patiria intensyvius teigiamus emocinius išgyvenimus, silpnus neigiamus emocinius išgyvenimus ir didelį pasitenkinimą gyvenimu.

Eudemoniniu požiūriu psichologinė gerovė apibrėžiama per prasmingumo siekimą ir savirealizaciją. Taip pat labai svarbus yra savęs priėmimas, pozityvūs santykiai su kitais žmonėmis, troškimus ir poreikius atitinkančios aplinkos kūrimas, savo individualumo ir autoriteto išsaugojimas, iššūkių įprasminimas bei savo gebėjimų ir talentų realizavimas.

E. Biliūnienė ypatingą dėmesį skyrė (ir tikiu skiria) atjautos sau ugdymui ir tokių mokymų kūrimui. Ji pastebėjo, kad šie mokymai ne tik padidina savęs priėmimą ir pasitikėjimą savimi, bet ir lemia gilesnius pokyčius žmonių gyvenime. Po mokymų vienas iš dalyvių jai prisipažino: „Anksčiau maniau, kad esu laimingas, tačiau dabar suprantu, kad mano laimė buvo paviršutiniška“. (Man šis sakinys yra atsakymas, kodėl Lietuvos jaunimas yra "laimingiausias" Europoje).

Esminiai punktai iš Eglės disertacijos, kurie leidžia abejoti mūsų Lietuvių 1-ąją vietą taro laimingiausiųjų.

1. Psichinės sveikatos prastėjimas: Pastebima jaunų suaugusiųjų psichinės sveikatos blogėjimo tendencija pasauliniu mastu, ypač dėl tokių problemų kaip nedarbas ir piktnaudžiavimas priklausomybę sukeliančiomis medžiagomis, o Lietuvos jaunimas išreiškia panašius sunkumus​.

2. Pandemijos poveikis: COVID-19 pandemija ženkliai pablogino psichinę sveikatą. Europoje didelė dalis jaunų suaugusiųjų patenka į depresijos rizikos grupę, o po pandemijos laikotarpiu didėjantis ekonominis nesaugumas dar labiau pablogina psichologinę savijautą, ypač Rytų Europoje ir Lietuvoje​.

3. Ekonominis nesaugumas: Daugelis jaunų lietuvių susiduria su ekonominiu nesaugumu – net 43 % nedirbančiųjų nebegali patenkinti būtiniausių poreikių, o didelė dalis neturi sukaupę jokių santaupų, kas mažina pasitenkinimą gyvenimu ir laimės jausmą​.

4. Aukšti savižudybių rodikliai: Savižudybė išlieka pagrindine jaunų suaugusiųjų mirtingumo priežastimi Lietuvoje, kas rodo didelį psichologinį stresą ir nepakankamą socialinę paramą​.

5. Finasiniai sunkumai: finansinės problemos sukelia jaunimui stresą, bejėgiškumo jausmą ir menkina jų savivertę, o šie veiksniai glaudžiai susiję su sumažėjusia psichologine gerove​.

6. Socialinė izoliacija ir santykių problemos: Daugelis jaunų lietuvių jaučiasi vieniši ir patiria sunkumų asmeniniuose santykiuose, kas neigiamai veikia jų psichologinę gerovę ir laimės jausmą​.

7. Psichinės sveikatos simptomai: Tyrimai rodo aukštą nerimo, streso, depresijos ir miego sutrikimų lygį tarp Lietuvos studentų, kas rodo paplitusias psichikos sveikatos problemas ir daro neigiamą įtaką laimės jausmui​.

8. Ketvirčio amžiaus krizė: Daug jaunų suaugusiųjų Lietuvoje susiduria su sąstingio, tapatybės krizės ir nusivylimo jausmais, neįvykdydami visuomenės lūkesčių. Tai skatina nevisavertiškumo jausmą ir neigiamai veikia jų bendrą savijautą​.

9. Nepakankama socialinė parama: Lietuvos jaunimui trūksta tinkamos visuomeninės ir šeimos paramos, o tai stiprina bejėgiškumo jausmą ir menkina laimės lygį​.

10. Riboti emocinio atsparumo ugdymo resursai: Lietuvos jaunimui sudėtinga pasiekti psichikos sveikatos resursus, pavyzdžiui, atjautos sau ir psichologinio kapitalo mokymus, kurie galėtų sustiprinti jų emocinę gerovę bei pasitenkinimą gyvenimu​.

Gyvenimo prasmės ir prisitaikymo klausimai

Žvelgiant į jaunimo laimės klausimą kyla ne tik mokslinių, bet ir praktinių refleksijų. Pavyzdžiui, socialinių mi(e)dijų nuomonės formuotojų diktuojamas „tobulas gyvenimas“ ir nuolat demonstruojamas pozityvumas gali sukurti klaidingus lūkesčius. Jauni žmonės, tik pradedantys ieškoti savęs, gali lengvai pasiduoti tam iliuziniam paveikslui, nes jiems trūksta realaus gyvenimo suvokimo. Norėtųsi daugiau autentiškumo ir tikrumo iš tų, kuriuos jaunimas stebi, nes už to „tobulo gyvenimo“ slypi daug darbo ir kartais – taip pat nemažai asmeninių aukų. Mes visi esame atsakingi už tai, kaip formuojame jaunimo vertybes, ir kiek atvirai pasidaliname savo patirtimis bei iššūkiais.

Žvilgsnis į miesto kasdienybę ir bendravimo trūkumas

Kasdien matydama žmones mieste ar viešajame transporte, jaučiu, kaip visi tampa tarsi vienodais siluetais, paskendusiais išmaniuosiuose telefonuose, užsiėmusiais savimi. Dažnai visai paprastas pokalbis, net su nepažįstamu žmogumi, gali tapti galimybe sustoti, pažvelgti į kitą ir prisiminti žmogiškumą. Pavyzdžiui, neseniai gatvėje sutikau vyresnę moterį, kuri kalbėjo apie savo baimes dėl sveikatos, apie tai, kas jai nerimą kelia kasdien. Ir toks, atrodo, paprastas pokalbis gali tapti daug reikšmingesnis, nei iš pirmo žvilgsnio atrodo.

Išvados

Dabartinis jaunimas susiduria su didžiuliais iššūkiais – ne tik asmeniniais, bet ir globaliais, kuriuos lemia nesiliaujantys ekonominiai ir socialiniai pokyčiai, visapusiškas informacijos prieinamumas ir socialinės medijos daromas spaudimas. Tyrimų duomenys ir asmeninė patirtis rodo, kad psichologinės gerovės klausimai šiandien tampa ypatingai svarbūs, o „Laimingiausio jaunimo“ idėja gali neatitikti kasdienybės ir tikrųjų jų patiriamų iššūkių. Kai rūpinamės jaunimu, svarbu ne tik tikėti “optimistiškais” skaičiais, bet ir veikti taip, kad jų gyvenimo realijos atitiktų statistinius rodiklius.

💚💚💚

Mėgstu pabūti ties savo archyvu, tiek daiktų, tiek mokslų. 2021 m. apsigintas magistrinis darbas.

🔍 Tyrimo tema: Z kartos darbuotojų, dirbančių paslaugų srityje, įsitraukimas į darbą, asmenybės bruožai ir nerimas dėl ateities Covid-19 metu.

📊 Pagrindiniai rezultatai:

• Įsitraukimo į darbą vidurkiai rodo aukštą kognityvinio (M = 3,56) ir emocinio (M = 3,48) įsitraukimo lygį, tačiau fizinis įsitraukimas (M = 3,26) buvo mažiausias.

• Asmenybės bruožai: aukščiausias sutariamumo (M = 3,93) ir sąmoningumo (M = 3,83) vidurkis, o neurotiškumas (M = 2,91) buvo mažiausias.

• Nerimo dėl ateities vidurkis yra gan aukštas, siekdamas 4,07, su aukščiausiais įverčiais, susijusiais su baimėmis dėl gyvenimo sunkumų ir krizės. Nerimas dėl ateities ypač išryškėjo po COVID-19 pandemijos (smalsu, o jei pakartočiau, 2022 metų vasario 24 d.

🤔 Klausimas: Ar tikrai viskas gerai? Šis klausimas kyla, kai galvojame apie Z kartos darbuotojų psichologinę gerovę, nes nerimas dėl ateities kyla ne tik iš individualių baimių, bet ir iš didesnių globalių įvykių.

🔗 Išvados:

• Z kartos darbuotojų, dirbančių paslaugų srityje, dažniausi asmenybės bruožai yra sutariamumas ir sąmoningumas, rečiausias - neurotiškumas.

• 2. Z kartos darbuotojų, dirbančių paslaugų srityje, įsitraukimas į darbą stipriau teigiamai susijęs su sąmoningumu ir atvirumu patyrimui, silpniau - su ekstraversija ir sutariamumu. Statistiškai reikšmingų sąsajų nerasta tarp neurotiškumo ir įsitraukimo į darbą.

• 3. Tarp Z kartos darbuotojų, dirbančių paslaugų srityje, tik neurotiškumas susijęs su nerimu dėl ateities. Su kitais asmenybės bruožais ir nerimu dėl ateities statistiškai reikšmingų sąsajų nenustatyta.

• 4. Z kartos darbuotojų, dirbančių paslaugų srityje, įsitraukimas į darbą nėra susijęs su jų patiriamu nerimu dėl ateities.

• 5. Z kartos darbuotojų, dirbančių paslaugų srityje, įsitraukimą į darbą galima prognozuoti sąmoningumu ir atvirumu patyrimui. Didesnę prognostinę reikšmę įsitraukimui į darbą turi atvirumas patyrimui