Apkabinimo galia: ryšys, sveikata ir emocinė gerovė
Apkabinimai skatina oksitocino – „meilės hormono“ – išsiskyrimą, mažina stresą ir netgi gali sumažinti fizinį skausmą. Moksliniai tyrimai rodo, kad fizinis kontaktas padeda reguliuoti kortizolio kiekį, o savęs apkabinimas turi panašią naudą kaip ir apsikabinimas su kitu žmogumi. Reguliari savęs atjaučianti apkabinimo praktika gali padėti geriau valdyti emocijas ir sustiprinti savireguliaciją. Norint pasiekti ilgalaikį poveikį, svarbu praktikuoti reguliariai bei derinti su kitomis technikomis, pavyzdžiui, kvėpavimo pratimais ar sąmoningumo meditacija.
2/25/20252 min read
Apkabinimo galia: ryšys, sveikata ir emocinė gerovė
Ar prisimenate tą jaudinančią kibirkštį, kai pirmą kartą apkabinote mylimą žmogų? Apkabinimas skatina oksitocino – „meilės hormono“ – išsiskyrimą, padedantį užmegzti artimus ryšius. Jis taip pat mažina stresą ir net gali sumažinti fizinį skausmą.
Kiekvienuose santykiuose apkabinimas vaidina svarbų vaidmenį. Kai mano vaikas nusimena, pirmiausia jį apkabinu – tai akivaizdžiai jį nuramina ir padeda suvaldyti emocijas. Aš dažnai apkabinu savo vaiką ir vyrą net tada, kai jie nėra liūdni, nes fizinis kontaktas kuria artumo jausmą. Ir, žinoma, tai taikoma ne tik tėvams ir vaikams – žmonės apskritai trokšta apkabinimų kaip būdo užmegzti ir stiprinti ryšius.
Moksliniai įrodymai
Moksliniai tyrimai patvirtina, kad apkabinimai turi galingą poveikį. Vienas neseniai atliktas tyrimas parodė, kad fizinis kontaktas padeda reguliuoti kortizolį – streso hormoną. Ilgalaikis jo padidėjimas gali apsunkinti psichikos sveikatos problemas, todėl streso mažinimas yra ypač svarbus.
💡 „Apkabinimai padeda reguliuoti kortizolį – streso hormoną.“
Vienas iš paprastų būdų kasdieniniam stresui mažinti yra tiesiog apkabinti save. Mokslininkai įrodė, kad savęs apkabinimas gali suteikti tokius pačius fiziologinius privalumus kaip ir apkabinimas su kitu žmogumi.
Save atjaučiantis apkabinimas
Jei šalia nėra žmogaus, kurį galėtumėte apkabinti, galite išbandyti save atjaučiančio apkabinimo praktiką.
2024 m. balandį publikuotas tyrimas parodė, kad dalyviai, kurie vos 20 sekundžių praktikavo save atjaučiantį apkabinimą, turėjo mažesnį kortizolio kiekį, palyginti su kontrolinės grupės dalyviais, nors jų patiriamas stresas subjektyviai nepasikeitė. Tai rodo, kad savęs apkabinimas sukelia realų fiziologinį atsaką, net jei sąmoningai jo nepastebime.
Praktika
Išbandykite šį paprastą pratimą:
1️⃣ Užmerkite akis ir prisiminkite neseniai padarytą klaidą ar nesėkmę. Pastebėkite, kokius pojūčius tai sukelia jūsų kūne.
2️⃣ Siųskite sau šilumą ir gerumą: stipriai apkabinkite save. Pajuskite savo rankų svorį ir šilumą.
3️⃣ Leiskite sau priimti tai, ką jaučiate, ir paklauskite savęs: „Kaip šiuo momentu galiu būti sau draugiškas?“
4️⃣ Kai būsite pasiruošę, atmerkite akis.
Toks paprastas pratimas derina savęs atjautą su fiziniu kontaktu. Norint pasiekti ilgalaikį poveikį, svarbu praktikuoti reguliariai – geriausi rezultatai pastebimi pas tuos, kurie tai daro kasdien.
Nors tokios praktikos nepakeičia profesionalios terapijos, jos gali tapti naudinga kasdiene savipagalbos strategija emocinei gerovei palaikyti.
🟠 Naudokite priminimus: Praktikuokite apkabinimą kasdien tuo pačiu metu (pvz., ryte po pusryčių). Kuo konkretesnis priminimas, tuo didesnė tikimybė, kad ši praktika taps įpročiu.
🟠 Reguliarumas yra svarbiausias: Pokyčiai gali būti nepastebimi iš karto, tačiau nuosekliai praktikuojant jie tampa akivaizdūs.
🟠 Derinkite su kitomis technikomis: Apkabinimo praktiką galite derinti su kvėpavimo pratimais ar sąmoningumo meditacija.
Pagal Melissa Hogenboom, BBC, The benefits of self-compassionate touch .