Tikras tik tualete? Apie tikrumą santykiuose ir savyje

Darbo pasaulyje daug kalbame apie „stiprius santykius“, „gerą kultūrą“, „psichologinį saugumą“ ir „aukštai veikiančias komandas“.
Apie tai, kaip viskas turėtų klostytis, kai žmonės šiltai sutaria ir vieni kitais pasitiki.

Tačiau daug rečiau kalbame apie momentus, kai santykiai ne sutampa.
Kai nuomonės išsiskiria.
Kai nesutarimas nesibaigia vienu „sunkiu pokalbiu“.
Kai paaiškėja, kad tas „stiprus ryšys“, kuriuo tikėjome, yra kur kas trapesnis, nei mums atrodė.

Ir nors čia kalbu apie organizacijas, visa ši dinamika identiškai veikia ir namuose.
Poros, kurios sako „mes niekada nesipykstam“, dažniausiai gyvena ne harmonijoje- o diplomatijoje.
O ten, kur per ilgai viskas buvo saldu, anksčiau ar vėliau atsiranda rūgštis.

Konfliktų vengiantys kolektyvai (ir poros)

Kas daro santykį atsparų- tiek darbe, tiek namuose?

Tai tikrai ne nuolatinė ramybė ir ne konflikto nebuvimas.
Atsparūs santykiai turi vieną esminį bruožą:

Jie yra patyrę nesutarimą ir supratę, kad gali jį išgyventi.

Tai galioja komandoms.
Tai galioja poroms.
Tai galioja bet kuriam ryšiui, kuriame dalyvauja du gyvi, skirtingi, tikri žmonės.

Pora, kuri niekada nesiginčija, nebūtinai sutaria.
Dažniau tai reiškia, kad:

• kažkas vengia pasakyti tiesą,

• svarbios temos nejudinamos,

• vienas iš partnerių nuolat nusileidžia,

• autentiškumui nėra vietos.

Apsaugos paradoksas: darbe ir namuose

Santykyje, kurį labai saugome, dažnai slepiasi baimė.
Baimė sukelti konfliktą.
Baimė būti nesuprastam.
Baimė būti atstumtam.

Ir čia paradoksas toks pats, kaip organizacijose:

Kai vengiate ginčo, norėdami santykį išsaugoti, Jūs jo kaip tik nesukuriate.

Poroje tai atrodo taip:

• „nenoriu pradėti temos, nes vėl susipyksim“

• „nepasakysiu, kad man skaudu, nes nenoriu sugadinti vakaro“

• „geriau nutylėsiu, kad nesukelčiau bangų“

Už šių nutylėjimų kaupiasi emocinė skola, kuri galiausiai išsilieja daug didesne banga.

Darbe — lygiai taip pat.

Mandagumas neužaugina ne tik komandų, bet ir šeimų

Mandagi organizacija atrodo tvarkinga, bet nejautri.
Mandagi pora atrodo ideali, bet neautentiška.

Viskas ramu.
Viskas sklandu.
Viskas… paviršiuje.

Tačiau tikras ryšys gimsta ne iš mandagumo, o iš drąsos būti tikru:

• pasakyti „man nepatinka“,

• išgirsti „aš matau kitaip“.

Ypač porose.
Emocinis artumas be konflikto- neįmanomas.
Intymumas yra gebėjimas būti tikru šalia kito- o tikrumas visada reiškia skirtumus.

Ko mes iš tikrųjų bijome

Darbe mes bijome sugriauti komandinę tvarką.
Namuose- sugriauti santykį.
Savyje- atverti emocijas, kurios gąsdina.

Bet visais atvejais prarandame tą patį:
galimybę kurti kažką tikro.

Tikros poros- ne tos, kurios nesipyksta,
o tos, kurios moka susipykti taip, kad po to suartėja.

Tikros komandos- ne tos, kuriose vyrauja tyla,
o tos, kuriose nesutarimas nėra grėsmė.

Statome atsparumą: santykiuose ir komandose

Atsparumas atsiranda tik tada, kai kartu patiriame, kad:

• galime nesutikti,

• galime supykti,

• galime išsakyti tiesą,

• galime jausti įtampą,

• ir vis tiek likti kartu.

Santykis tampa atsparus tik tada, kai jame buvo:
įtrūkimas → įtampa → pokalbis → taisymas → artumas.

Viskas saldu = viskas paviršiuje.
Viskas konfliktuota = viskas traumuota.
Sveiki santykiai- viduryje: yra ginčų, bet yra ir remonto.