Pirmą kartą į darbą dviračiu
Pirmadienį (2024-07-22) nusprendžiau į darbą vykti dviračiu – pirmą kartą! Įprastai keliauju viešuoju transportu, bet šįkart „silkės sindromas“ ir vasaros kamščiai mane įkvėpė išbandyti naują būdą. Nepaisant nerimo dėl kelionės ir susitikimo 8:30, džiaugiuosi, kad nepabijojau. Važiavimas dviračiu atnešė naujų potyrių: paukščių čiulbėjimas, dviratininkų bendrystė, o ir šalmas, kurį užsidėjau pirmą kartą (ačiū vyrui). 💪🌿 Kelionė suteikė įkvėpimo dovanojant Vilniui – sveikatą per judėjimą. Ar tai taps įpročiu? Tikiuosi! 🚴♀️❤️
Psichologė Indrė Alkovskienė
Šį pirmadienį (2024-07-22) nusprendžiau į darbą vykti dviračiu. Dar niekada to nedariau! Mano kelionė į darbą paprastai vyksta viešuoju transportu, bet "silkės sindromas" (tiek pojūčio, tiek kvapo) ir net vasarą nesibaigiantys kamščiai, vis kalbėjo išbandyk! 🌞
Šiaip man patinka važiuoti autobusu: knyga, ausinukas, gali stebėti vilniečių veidus ir panašiai. Bet šį rytą, net kai turėjau susitikimą su žmogumi (ne kolega, su kuriuo galbūt būčiau raudonais žandais nei įprastai) 8:30, nusprendžiau pabandyti dviračiu. 💼🚴♀️
Džiaugiuosi, kad šiai dvejonei nepasidaviau! Vyras padavė šalmą (taip, čia jis liepė man jį užsidėti), ir iškeliavau į savo pirmąją kelionę su dviračiu į darbą. 🪖🚴♀️
6:45, net lengvas jaudulys, juk pirmą kartą važiuoju į darbą taip. Kuris kelias geriausias? Kiek užtruksiu? Kur priparkuosiu savo du ratus? 🤔 Bet šiuos klausimus greitai pakeitė kiti dviratininkai, paspirtukininkai, vienaračiai, kurie lėkė pro mane. Rytinis paukščių čiulbėjimas, kurį girdėjau geriau nei užiantį automobilį, buvo tikra atgaiva. 🐦🌳
Tačiau turiu šiek tiek pabumbėti. Nors pati šalmą užsidėjau, bet kur kitų eismo dalyvių saugumas? Tikiuosi, tai tik laiko klausimas. Juk dar pati, daugiau nei 30 metų atgal, tėčio raudonam žiguliukyje nei prisegta, nei kėdutėje sėdėjau. 🚗
1 pamoka – kantrybė yra dorybė. Laukiu visų dviratininkų su šalmais. Važiuojant galvoje sukosi mintis "Jaunas kaip Vilnius". Na ir tikrai esi jaunas, kol yra pirmų kartų (2 pamoka), nors ir tokių kaip mano važiavimas dviračiu. 💪🌍
Tada mindama galvojau, ką aš savo Vilniui galiu padovanoti, juk jo gimtadienis greitai. Atsakymas labai paprastas: galiu padovanoti sveikatą rinkdamasi į darbą keliauti dviračiu. Apie visas kitas judėjimo naudas(3 pamoka) – nuo ekonominių iki psichinių – šį kartą neišsiplėsiu. 🌿🚴♀️
Linkiu sau ir Vilniui sveikatos bei pirmų kartų. Ką dovanosite Jūs? Ir suprantu, kad tai tik viena diena, bet labai tikiuosi, kad man tai taps įpročiu. Jaučiu, kad net darbo dienų į ofisą padaugės! (Linkiu visiems darbdaviams pasvarstyti dviračių laikymo ir kitus higienos klausimus.) 🏢🛀
Ir nesvarbu, kad dušą savo darbe pamačiau tik po darbo valandų (4pamoka- atsimerkti plačiau ir apsidairyti aplinkui), kai reikėjo jau važiuoti namo. Rami esu, susitikimo metu nuo 8:30 silkės kvapų tikrai nebuvo. 😊
Na ir ką, iki pilnos laimės grįžus namo irgi su dviračiu, mano šeimos planas buvo vėl dviračiai. Atstumas turbūt vėl labai panašus, bet su stotele paklausyti džiazo Bernardinų sode. 🎷🚴♂️(5pamoka- šeimos laikas pats geriausias)
Myliu miestą Vilnių! Dovanoju jam sveikatos ir pirmų kartų. 🌟🚴♀️❤️
Ir dar nuo durų iki durų, tik 40 min. Manau per kamščius lenkiu net automobilius 🚀
