Paskutinė Pofkės pasaka Portugalijos pakrantėje

Paskutinė Pofkės pasaka Portugalijos pakrantėje

Portugalijos Porto paplūdimyje, penktadienio pavakary, pasisotinęs prasta paelija, Ponas P pasijuto prislėgtas. Pavargęs nuo praeities pareigų, pasikartojančių problemų, pagaliau pasiryžo palikti pasaulio purvą. Plati pakrantė priešais plytėjo, pilna paslaptingų pasakojimų. Paskutiniai pavasario spinduliai plieskė per pajūrio ir plikės paviršių, o ponas P pajuto pokyčių poreikį.

Ponas P priėjo prie putojančių purslų, pasidavė paplūdimio pamąstymams ir paniro į pietvakarinio vėjo pūtimą. Pusbalsiu paprašė palaimos ir poilsio: „Prašau, pasauli, parodyk pilnatvę ir padėk paleisti praeities prisiminimus.“

Ponas P, pastabus, pajuto, pokyčiai pagaliau prasideda. „Aš noriu paleisti viską, kas mane buvo prislėgę“, – pasakė pats sau. Prisiartinęs arčiau vandenyno, pabėgo nuo kasdienybės, leisdamas bangoms paglostyti jo mintis. Pavėlavęs į daugelį gyvenimo akimirkų, nedrąsiai prasitarė: „Aš prisijaukinu ramybę ir priimu savo širdies atvirumą.“

P pajuto pirmąjį tikrąjį pilnatvės poslinkį po ilgo laiko. Jis pasimeldė, prašydamas palaiminimų ne tik sau, bet ir pasauliui. „Aš paaukoju šią akimirką ir dėkoju už viską, ką patyriau“, – jis toliau pusbalsiu kalbėjo ant pakrantės akmens.

Pamažu pradėjo pamatyti, kad pokyčiai vyksta ne tik jo viduje, bet ir aplink jį. „Aš priimui viską, kas vyksta, ir priimu pasaulį tokį, koks jis yra.“ Povilas pasidalino šiomis mintimis su savimi. Jis pajuto dar kartą kaip svarbu tiesiog: pabūti tyloje, pasimelsti, padėkoti ir pasidalinti.

Pagaliau Povilas pajuto, kad yra pasiruošęs priimti Porto paplūdimio smėlio pilies pasaką. Jis pagaliau pusbalsiu prasitarė sau „Aš perteiksiu šią ramybę ir ją pasidalinu su visais, kas šalia“. Povilas pamažu pasiryžo kurti prasmingą partnerystę su gyvenimu.

Povilas, praeityje pasiekęs daug planų, pabandė paleisti tai, kas nereikalinga. Jis pasiėmė pabraižytą piniginę iš palto, padėjo ją ant smėlėto akmens, paėmė penkiasdešimt centų monetą ir paleido ją suktis. Kiekvienas pinigo sukimasis buvo palydėtas švelniu švilpimu, kol ji ėmė lėtėti, virpėdama ir šokinėdama ant akmens paviršiaus, galiausiai sustingo, tarsi spręsdama savo likimą.

Povilas pamilo naują gyvenimo ritmą ir naują muziką. Pagaliau jis priėmė, kad ši penktadienio pavakarė bus ne tik paprasta akimirka, bet ir naujo gyvenimo etapo pradžia, kupina pasitikėjimo, padėkos ir ramybės.

Povilas Adomaitis pasakė: „Aš pabandau pakeisti savo požiūrį, priimu pokyčius ir pamilstu pasaulį“. Tą akimirką jis pajuto dar stipresnį pokyčių pulsą savo širdyje.

Povilas pasistatė palapinę ir pasiruošė nakčiai prie pakrantės. Pamiegojęs po ilgos kelionės, jis paskaitė pasakojimų iš knygos apie pilnatvę ir prasmingą gyvenimą. „Aš paleidžiu visas prastas mintis“, – pamąstė Povilas, pajutęs dar kartą, kaip pasaulis pradeda pakeisti jo vidinį pasaulį. Poilsis paplūdimyje jam suteikė pilnatvę ir prasmingą prisitaikymą prie pasaulio kūrėjo plano.

Pirmą kartą po ilgo laiko pasimeldė paprastais poteriais, paprašė palaiminimo ir padėkos. „Aš pasidalinu savo patirtimi, pasitikiu pasaulio kūrėjo planais ir priimu viską, ką Dievas pateikia“, – pasakė jis sau. Po maldos pajuto dar ir dar kartą dvasinę ramybę ir pradėjo skleisti šilumą bei pasitikėjimą aplinkiniams.

37 metų Povilas Adomaitis suprato, kad priimdamas pasaulį tokį, koks jis yra, jis pranoko praeities prisirišimus ir klaidas. Pajutęs, kaip pokyčiai vyksta jo viduje, jis pažadėjo sau, kad padės kitiems atrasti ramybę. „Aš perduodu savo pasitikėjimą ir šilumą visiems, kurie eina mano gyvenimo kelyje, kurie kaip ir aš yra tik laikini pakeleiviai.“

Pakilęs nuo suolelio, 37 m. Povilas Adomaitis, dėvintis pilkais pusbačiais, užsimaukšlinęs tą pačią pilką kepurę ant savo plikės, vedė prieglaudos šunį. Pasigrožėjęs auksiniu Vilniaus rudeniu ir užuodęs rudens lapų aromatą, jis paliko auką benamiui, o gal Pasaulio Kūrėjui ? Žmogus Povilas Dievui tarė: „Pasaulis pilnas palaiminimų, o pasikeitimas prasideda nuo vidinio noro priimti ir pasitikėti Dievo pačiu puikiausiu planu Tau ir man.“

Pratęsimas

Paprastai Poviliukas arba Pofkė, pavalgęs, padėkoja. Jei būna labai skanu, paprašo pakartoti. Jei patiekalas geras, pagamina draugams ir pasidalina. Iškepa dar obuolių pyragą su cinamonu ir aviečių uogiene. Jei būna restorane, palieka arbatpinigių ir pasidalina su kitais, kad skanu buvo. Bet labiau patinka pagaminti pačiam, pakviesti gyvenimo pakeleivius, draugus į savo namus.

Jei tikrai patiko, kviečiu paaukoti besisukantį pinigą www.jaunimolinija.lt arba su Justu Gavėnu pasidalinti planšetėmis (ir visais kitais kompiuteriais). Lai visos pinigų upės teka prasmingai.

P pasaulyje

🏠: pasisotinu, pasiekiu, paleidžiu, pastatau, prisijaukinu, pakviečiu, pasidalinu, pagaunu, pakepu, padedu, palaukiu, pajudu, pavalgau, plaukiu pakrante, palieku, pagalvoju, paklausiu, pasakau, perku, parduodu, paslepiu, pavėluoju, pabėgu, pamiegu, pasvajoju, pakepinu, praktikuoju, pabūnu, patogu, pasakau, pasimatau, pervesiu, praminu.

🙏: prisijaukinu, paaukoju, palaiminu, patiriu, pasimeldžiu, pamyliu, pasimyliu, pasitikiu pasaulio kūrėju, priartėju prie Dievo, pasikeičiu, pasvajoju, pasiklystu tarp paslapčių, pasaulis praslysta, per pokalbius, paskiriu, padėkoju, pranašas, prašau, Popiežius Paulius II, priimu, pasiklausau, pasikalbu, potvynis, pasigailėk, pajaučiu, pasvajoju.

❣️: pirma, pavėluoju, prarandu, patinka, pamėgstu, pavyksta, pastebiu, pokyčiai, pagrindinė, plokštelė, pameistrys, prisikaupiau, prisitaikau, pliusas, panda pabūnu, pranašas, priekaištauju, pralaimėjau, praeinu, pražįstu, pavedu, pagunda, panašus, pareikalauju, pasisavinu, pasisavinote pažinimo, pradėjo pulti, pagaunu, pranašams paminklus, pritariu, pastebimas, pagerbiamas paskutinis, paraginimas, prasideda gyvenimas, pakilai, pavojus, patylėti, paleisti, perlai, perlaužiu, per pusę, pasėju, paprasta padaryti, pažiūrėti, prarasti, pamindai, palaukti, pražįsti pavasarį, pavyksta.

Papildymas 

Povilas Adomatis, Pofkė – pilnai pasakojimo išgalvotas personažas.

Povilai Petrauskai, pačiai P pradeda patikti. Po pusmečio pasilabinti, pažinti, pasvajoju gyvai Jus, geriant šiltą karvės pieną pievoje, pavasaris jau turėtų būti, kur nors prie Panemunės pilių.

P pafilosofuoti ir pokyčiui padeda puikiai.

Portugalijos Porto miestas turbūt per stipriai patiko, buvau du kartus ir vėl noriu. Skirmante, Mariau, pasimėgaukite, lauksiu pakvietimo portveino potyriui.

Pasvajokime, pabūkime, prašau, pokytį priimkime ir pasileiskime plaukus.

O plikiams labiau pasisekė, cituoju iš socialinių midijų:

„Aš džiaugiuosi ne savo plike, o gyvenimu. Ir kitiems patarčiau tai daryti. Gyvenimas, kaip ir plaukai, prasideda ir baigiasi“, - savo požiūrį į gyvenimą ir plikę išdėstė šou verslo atstovas Arūnas Valinskas.

„Gera būti ir plikam, ir su plaukais, bet būdamas plikas jautiesi laisvai ir lengviau gauni energijos iš kosmoso, - savo įspūdžiais dalinosi „Biplan“ lyderis Maksas Melmanas. – Be to, dainininkas pastebėjo, kad plikė – ne tik gražu, patogu, bet ir seksualu. „Moterims patinka pliki vyrai“, - šypsojosi dainininkas ir neslėpė, jog tuo metu, kai buvo plikas, jo draugei labai patiko tokia išvaizda.

Patiko? Pasidalinti ir parašyti paprasta.

Palankaus Tau vėjo. Pakėliau inkarą, palieku pakrantę, Tu tik plauk, mano psichologo valtele !

Padainuok, pagiedok, parėk, o dar geriau pabūkim maldoje:

https://youtu.be/T97NgFa6TmI?si=CVWE84Mv1isSBIwd

Pati jaučiu, kad dar per daug prikalbu, dar taip noriu daugiau TYLOS.

Palaimos, šviesos ir Dievo meilės Jūsų širdim.

Pakvieskite į pasimatymą, kurį mylite, šį penktadienio vakarą. Prie pop cornų, plovo ar paelijos puodo, pabūkite, patirkite, paskanaukite akimirką čia ir dabar.

Šitas tekstas gimė iš meilės Žmogui Paprastam ir Pasikėlusiam, iš meilės protingai plikei, iš meilės žmonėms, kurie savo pavadinimuose turi raidę P.

Citata iš www.kasdienapmastau.lt

Įsisąmoninu, kokia didelė dovana man yra tikėjimas. Tai man raktas į Dievo pažinimą, į maldą, į pasitikėjimą Dievu, į sunkių patirčių pakėlimą. Šlovinsiu Dievą už tikėjimo dovaną ir prašysiu Jo: „Padaryk, kad dar stipriau tikėčiau!“

#Pokyčiai

#Pilnatvė

#Paleidimas

#Pasitikėjimas

#Pasaulis

Ponas P, pavargęs nuo praeities pareigų ir pasikartojančių problemų, pasiryžo palikti pasaulio purvą. Plati pakrantė priešais plytėjo, pilna paslaptingų pasakojimų. „Aš pasiryžtu paleisti viską, kas mane buvo prislėgę“, – pasakė sau, prisiartinęs prie putojančių purslų.

Pajutęs pirmąjį tikrąjį pilnatvės poslinkį, Povilas pasimeldė ir paprašė palaiminimų ne tik sau, bet ir pasauliui. Po maldos pajuto dvasinę ramybę, pradėjo skleisti šilumą ir pasitikėjimą aplinkiniams.

Pakilęs nuo suolelio, Povilas patvirtino sau: „Aš pasiryžtu pakeisti savo požiūrį, priimu pokyčius ir pamilstu pasaulį.“ Pradžia – Porto paplūdimyje, o kas toliau?