Kodėl žiemą norisi artumo? Psichologinis žvilgsnis į cuffing season
Cuffing season – tai kultūrinis reiškinys, kai žiemą žmonės dažniau jaučia poreikį artumui ir ieško partnerio. Šį impulsą stiprina trumpesnės dienos, mažėjantis serotoninas ir didesnis emocinės šilumos poreikis. Žiemos šventės skatina refleksiją apie santykius ir iškelia šeimos lūkesčius, todėl atsiranda daugiau minčių apie ryšį. Nors biologinis „pora-vimosi sezoniškumas“ žmonėms nebūdingas, socialiniai ir psichologiniai veiksniai žiemą tampa ryškesni. Šis sezonas gali būti gera proga sąmoningai įvertinti, kokių santykių iš tiesų norime ir ar jų ieškome iš autentiško poreikio, o ne vien iš vienišumo.
KET konsultantė, psichologė Indrė Alkovskienė
12/4/20253 min read


Ar žiema – romantiškų ryšių metas? Psichologinis žvilgsnis į „cuffing season“
Vėlyvą rudenį ir žiemą viešojoje erdvėje vėl sugrįžta terminas cuffing season – sezonas, kai vieniši žmonės, tarsi pajutę vidinį impulsą, ima ieškoti partnerio artimiausiems mėnesiams. Šis reiškinys nuolat mirga socialiniuose tinkluose, memuose ir pokalbiuose su draugais, tačiau už humoro slypi įdomūs psichologiniai mechanizmai.
Kodėl būtent žiemą daugelis iš mūsų ima ilgėtis artumo, šilumos ir emocinio ryšio? Ir ar ši tendencija turi realų psichologinį pagrindą?
Kas iš tikrųjų yra „cuffing season“?
Terminas išpopuliarėjo apie 2009 m. ir reiškia sezoną, kai žmogus nori „prisirišti“ (angl. to get cuffed) prie vieno partnerio – bent jau žiemos laikotarpiui.
Nors tai šmaikštus, kultūrinis reiškinys, jis atspindi labai žmogiškus procesus:
rudenį ir žiemą tampame labiau refleksyvūs ir vertiname santykius;
per šventes dažniau susiduriame su šeimos lūkesčiais;
tamsa, šaltis ir mažesnis socialinis aktyvumas skatina ieškoti emocinės paramos ir saugumo.
Tad „cuffing season“ nėra vien tik juokas – tai kalba apie gilesnį poreikį būti su kitu.
Ar mūsų „poravimasis“ iš tiesų sezoninis?
Gyvūnų pasaulyje daugelis rūšių poruojasi tik tam tikru metų laiku. Tačiau žmonės smarkiai skiriasi.
Biologai ir psichologai sutaria, kad žmogus nėra sezoninis partnerių ieškotojas.
Mūsų intymūs santykiai priklauso nuo:
emocinių poreikių,
kultūros,
socialinio konteksto,
psichologinės būklės.
Vis dėlto yra pastebimų tendencijų: žiemos mėnesiais, ypač gruodį–vasarį, suaktyvėja:
pažinčių programėlių naudojimas,
paieškos apie romantiką ir seksą,
noras kurti emocinį ryšį.
Klausimas „kodėl?“ turi tiek biologinį, tiek emocinį atsakymą.
Žiemos poveikis psichikai: biologiniai ir emociniai aspektai
1. Šviesos trūkumas
Trumpėjančios dienos veikia:
serotonino lygį,
cirkadinį ritmą,
energijos kiekį,
emocijų stabilumą.
Ne vienas žmogus žiemą:
jaučiasi pavargęs,
išgyvena daugiau vienišumo,
trokšta artumo,
ieško „emocinio komforto“.
2. Oksitocino – „meilės hormono“ – ilgesys
Oksitocinas išsiskiria:
apkabinant,
glaudžiantis,
būnant artimuose ryšiuose.
Blogesnė nuotaika dažnai siunčia tylų kūno signalą:
„Man reikia ryšio, šilumos ir saugumo.“
Todėl žmogus ima norėti santykių net tada, kai vasarą jautėsi puikiai vienas.
3. Psichologinis šilumos poreikis
Mokslininkai mini tai net juokaudami, tačiau tyrimai patvirtina:
žiemą žmonės tiesiog nori šilumos – fizinės ir emocinės.
Tai metaforiškas, bet labai žmogiškas poreikis.
Šventinis laikotarpis ir šeimos lūkesčiai
Žiemos šventės neretai tampa savotišku veidrodžiu.
Būnant tarp šeimos, girdint klausimus apie asmeninį gyvenimą ar stebint kitų poras, natūraliai kyla vidinės refleksijos:
Ko aš noriu iš santykių?
Kas man svarbu?
Ar noriu žmogaus, su kuriuo dalinčiausi kasdienybe?
Ši dinamika gali sustiprinti poreikį ieškoti partnerio – ne dėl spaudimo, o dėl natūralaus žmogiško ilgesio.
Ar „cuffing season“ – tik šiuolaikinis fenomenas?
Iš dalies taip, tačiau jis atspindi platesnę tendenciją:
jaunosios kartos iš naujo permąsto, ką joms reiškia santykiai.
Gen Z ir milenialai dažniau kalba apie:
emocinį darbą su savimi,
santykių autentiškumą,
psichologinį suderinamumą,
ribų nustatymą.
Kai kurie jaučiasi turintys „pataisyti save“ prieš įsipareigodami.
Tačiau psichologai primena: mes bręstame būdami santykiuose, o ne tik vieni.
Ką „cuffing season“ reiškia psichologijoje?
Trumpai:
tai ne biologinis, o socialinis–psichologinis reiškinys;
jis atspindi žmogaus poreikį ryšiui, artumui ir saugumui;
žiemos mėnesiais šie poreikiai išryškėja;
tai gali tapti puikia proga suprasti, ko iš tiesų ieškome santykiuose.
Klausimai, kuriuos verta sau užduoti šiuo laikotarpiu
Ar ieškau ryšio todėl, kad jo noriu, ar todėl, kad jaučiuosi vieniša(s)?
Kokių santykių trokštu – ilgalaikių ar trumpalaikių?
Kaip šiuo metu jaučiuosi emociškai? Ar man trūksta paramos?
Ar skiriu laiko savo psichinei sveikatai?
Pabaigai
Jeigu žiema sužadina norą artumui – tai visiškai natūralu.
Mes esame socialios būtybės. Ryšys, šiluma ir bendrumas padeda ištverti ne tik tamsiausius metų laikus, bet ir sunkiausias vidines žiemas.
Dalis informacijos iš šio įrašo Psychology Today, Finally, a Scientific Explanation for Cuffing Season
