Kodėl terapijai niekada nesi per senas?
Vis dar gajus įsitikinimas, kad terapija skirta tik jauniems žmonėms, o vyresniame amžiuje keistis jau per vėlu. Tačiau moksliniai tyrimai rodo priešingai – psichologinė pagalba gali būti veiksminga visais gyvenimo etapais. Terapija padeda susidoroti su vienišumu, netektimis, santykių sunkumais ir gyvenimo pokyčiais, kurie dažnai lydi senėjimą. Kodėl vis dar tiek mažai vyresnių žmonių kreipiasi pagalbos ir kokie mitai tam trukdo? Apie tai – šiame straipsnyje.
Psichologė, KET konsultantė Indrė Alkovskienė
6/20/20263 min read
„Po terapijos pasijutau lengvesnis ir atviresnis“: kodėl psichologinei pagalbai niekada nebūna per vėlu
„Ką čia dabar keisiu savo amžiuje?“
Tai viena dažniausių frazių, kurias išgirsta vyresnio amžiaus žmonės – ir dažnai jie patys sau tai kartoja.
Vis dar gajus įsitikinimas, kad terapija skirta jauniems žmonėms: tiems, kurie ieško savęs, sprendžia santykių problemas ar nori geriau suprasti savo emocijas. Tačiau moksliniai tyrimai ir gyvenimo istorijos rodo visai ką kita. Psichologinė pagalba gali būti ne mažiau naudinga sulaukus 60-ies, 70-ies ar net 80-ies metų.
Kartais būtent vėlesniame gyvenimo etape atsiranda daugiau erdvės sustoti, pažvelgti į save ir išspręsti tai, kas ilgus metus buvo nustumta į šalį.
Kai ieškome atsakymų visą gyvenimą
70-metis Maurizio į terapiją atėjo norėdamas geriau suprasti fizinį skausmą, lydėjusį jį nuo vaikystės. Nuo septynerių metų jis kentėjo stiprius migrenos priepuolius ir tikėjosi išsiaiškinti jų priežastį.
Per gyvenimą jis konsultavosi su daugybe gydytojų, ieškojo įvairių paaiškinimų. Terapija tapo dar vienu bandymu rasti atsakymą. Tačiau net ir supratęs, kad vienos aiškios priežasties gali taip ir neatrasti, jis nusprendė tęsti.
„Pats procesas tapo prasmingas. Tai buvo erdvė savistabai, kuri padėjo aiškiau suprasti savo gyvenimą“, – pasakoja jis.
Ši istorija primena svarbią tiesą: terapijos tikslas ne visada yra „sutaisyti“ problemą. Kartais jos vertė slypi galimybėje geriau pažinti save, suprasti savo patirtis ir atrasti naują santykį su tuo, ko negalime pakeisti.
Terapija gali išgelbėti ne tik žmogų, bet ir santykius
73 metų Antonio ir jo žmona Gigliola, kuriai 68-eri, į terapiją kreipėsi siekdami išsaugoti savo santuoką. Daugelį metų jų santykiuose kaupėsi neišsakyti jausmai, nusivylimai ir įtampa.
Po kurio laiko Antonio pastebėjo pokytį:
„Pasijutau lengvesnis, atviresnis.“
Jo žmona priduria:
„Pradėjome kalbėti apie tai, ko anksčiau niekada neišdrįsdavome pasakyti. Manau, tai mums padėjo.“
Dažnai manoma, kad ilgus metus susiformavusių santykių modelių pakeisti neįmanoma. Tačiau žmogus geba keistis visą gyvenimą, o terapija gali tapti saugia vieta tiems pokyčiams prasidėti.
Kodėl vyresni žmonės vis dar retai kreipiasi pagalbos?
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, apie 14 % vyresnių nei 70 metų žmonių gyvena turėdami psichikos sveikatos sunkumų. Dažniausiai tai depresija ir nerimo sutrikimai.
Nepaisant to, terapijos paslaugomis naudojasi palyginti nedaug senjorų.
Tam yra kelios priežastys.
Mitas, kad kentėti senatvėje yra „normalu“
Dalis žmonių mano, kad liūdesys, vienišumas, nerimas ar motyvacijos stoka yra natūrali senėjimo dalis. Todėl jie nesikreipia pagalbos.
Tačiau emocinis skausmas nėra neišvengiama senatvės pasekmė.
Taip, vyresniame amžiuje dažniau susiduriame su netektimis, sveikatos pokyčiais ar socialinių vaidmenų kaita. Tačiau tai nereiškia, kad žmogus turi likti vienas su savo išgyvenimais.
Vis dar gyvas įsitikinimas, kad „jau per vėlu“
Dar Sigmundas Freudas buvo iškėlęs mintį, kad vyresniame amžiuje žmonės tampa mažiau pajėgūs keistis, todėl terapija jiems esą mažiau veiksminga.
Šiandien mokslas rodo priešingai.
Tyrimai patvirtina, kad psichoterapija yra veiksminga visais suaugusio žmogaus gyvenimo etapais. Be to, vyresni klientai dažnai pasižymi didesniu motyvavimu ir nuoseklumu terapiniame procese.
Kitaip tariant – gebėjimas augti, mokytis ir keistis neturi galiojimo termino.
Kuo terapija gali būti naudinga vyresniame amžiuje?
Psichologinė pagalba gali padėti:
susidoroti su vienišumo jausmu;
išgyventi netektis ir gedulą;
prisitaikyti prie išėjimo į pensiją;
geriau priimti kūno ir sveikatos pokyčius;
spręsti santykių sunkumus su partneriu ar suaugusiais vaikais;
mažinti nerimą ir depresijos simptomus;
atrasti naują gyvenimo prasmės jausmą.
Įdomu tai, kad ypač gerų rezultatų dažnai duoda grupinė terapija. Ji suteikia galimybę sutikti žmonių, susiduriančių su panašiais iššūkiais, ir sumažina izoliacijos jausmą.
Žmogus keičiasi iki paskutinės gyvenimo dienos
Psichologijos mokslas šiandien vis garsiau kalba apie tai, kad senėjimas nėra vien nykimo procesas.
Tai taip pat gali būti augimo, naujų atradimų ir vidinės brandos laikotarpis.
Maurizio prisimena, kad terapija jam padėjo ne vieną kartą: išgyvenant skyrybas, sprendžiant konfliktus su vaikais ir prisitaikant prie gyvenimo pokyčių artėjant pensijai.
„Niekada nemaniau, kad kažkam gali būti per vėlu“, – sako jis.
Ir galbūt tai svarbiausia žinutė kiekvienam iš mūsų.
Nesvarbu, kiek jums metų. Jei jaučiate, kad norisi geriau suprasti save, palengvinti emocinę naštą ar atrasti daugiau ramybės, pagalbos ieškoti niekada nėra per anksti. Ir niekada nėra per vėlu.
Kartais vienas pokalbis gali tapti pradžia pokyčiui, kurio laukėte daugelį metų.
Pagal BBC naujienlaiškį: I felt lighter, more open': Why you are never too old for therapy