Kaip pratęsti atostogų suteiktą poilsį: 4 psichologiniai būdai
Atostogos gali baigtis kalendoriuje, bet poilsio jausmas nebūtinai turi baigtis kartu su jomis. Psichologijos tyrimai rodo, kad atsigavimą padeda išsaugoti ne tik fizinis atsitraukimas nuo darbo, bet ir gebėjimas mintimis nuo jo atsijungti. Tam padeda sugrįžimas į vietas, kurios suteikia saugumo, sąmoningas nuostabos akimirkų ieškojimas ir leidimas sau neoptimizuoti kiekvienos dienos. Grįžę į kasdienybę galime parsivežti ir mažus atostogų ritualus – daugiau laiko be planų, mažiau telefono, daugiau gamtos ir veiklų, kurios iš tikrųjų atstato. Perskaitykite visą įrašą ir atraskite keturis psichologinius būdus, padedančius pratęsti atostogų suteiktą poilsį bei parsivežti jo daugiau į kasdienį gyvenimą.
Psichologė, KET konsultantė Indrė Alkovskienė
8/22/20263 min read
Kaip pratęsti atostogų suteiktą poilsį: 4 psichologiniai būdai
Atostogos baigiasi. Grįžtame namo, išpakuojame lagaminus, įsijungiame telefoną, pasitikriname laiškus – ir kartais atrodo, kad poilsis baigėsi dar nespėjus jo iš tikrųjų pajusti.
Tačiau gera žinia ta, kad atostogų poveikis nebūtinai turi baigtis kartu su paskutine atostogų diena. Psichologijos tyrimai rodo, kad galime sąmoningai padėti sau išsaugoti tą lengvumo, ramybės ir atsigavimo jausmą dar ilgiau.
Štai keturi būdai, kurie gali padėti.
1. Tikrai atsitraukite – ne tik fiziškai, bet ir mintimis
Galime išvykti šimtus kilometrų nuo darbo, tačiau mintimis vis dar sėdėti biure.
„O kas nutiko su tuo projektu?“
„Gal reikėtų greitai atsakyti į laišką?“
„Ką reikės padaryti grįžus?“
Tyrimai rodo, kad atostogų trukmė savaime nėra svarbiausias dalykas. Daug svarbiau – psichologinis atsitraukimas nuo kasdienių rūpesčių.
Todėl net ir trumpa išvyka gali būti labai atkurianti, jeigu tuo metu leidžiame sau nebūti darbe.
Ir tai galioja ne tik atostogaujant. Grįžus į kasdienybę verta išsaugoti mažus „nepasiekiamumo“ ritualus: išjungti darbo pranešimus vakare, neatsakinėti į laiškus po darbo valandų ir sąmoningai pereiti iš „darau“ režimo į „gyvenu“ režimą.
Poilsis prasideda ne tada, kai išvykstame, o tada, kai bent trumpam nustojame neštis darbą galvoje.
2. Grįžkite į vietas, kuriose jaučiatės gerai
Ar turite vietą, kurioje vos atsidūrus tampa lengviau kvėpuoti?
Tai gali būti pajūris, miškas, mėgstama kavinė, parkas, ar net konkretus suolas mieste.
Psichologijoje kalbama apie prisirišimą prie vietos (place attachment) – emocinį ryšį su tam tikra erdve. Kai kurios vietos mums tampa saugumo, ramybės ir malonių prisiminimų simboliais.
Todėl nebūtina kiekvieną kartą ieškoti naujų patirčių. Kartais mūsų psichikai labai naudinga sugrįžti ten, kur jau žinome, kad jaučiamės gerai.
Čia gali padėti ir nostalgija. Prisiminimai apie gražias patirtis nėra vien gyvenimas praeitimi. Sąmoningai prisimindami tai, kas mums buvo gera, galime vėl prisiliesti prie tų emocijų.
Paklauskite savęs: kur yra mano „gera vieta“? Ir kaip galėčiau į ją sugrįžti – fiziškai arba per prisiminimą?
3. Ieškokite to, kas sukelia nuostabą
Atostogų metu mus dažnai išjudina tai, kas pranoksta įprastą kasdienybės mastelį: kalnai, jūra, žvaigždėtas dangus, įspūdingas pastatas, meno kūrinys, muzika ar net netikėtai gražus miesto vaizdas.
Tai vadinama nuostabos (awe) patirtimi.
Tokios patirtys gali išplėsti mūsų dėmesį ir padėti trumpam ištrūkti iš nuolatinio galvojimo apie save, savo problemas ir rūpesčius.
Ir tam nebūtina kopti į Everestą.
Kartais pakanka saulėlydžio, pasivaikščiojimo prie jūros, koncerto, meno galerijos ar vietos, kurioje dar niekada nebuvote.
Svarbiausia – sustoti ir iš tikrųjų pastebėti.
Kai mūsų pasaulis trumpam tampa didesnis už mūsų problemas, problemos dažnai atrodo šiek tiek mažesnės.
4. Neoptimizuokite kiekvienos gyvenimo minutės
Atostogos kartais tampa dar vienu projektu.
Geriausias restoranas.
Gražiausias paplūdimys.
Dešimt lankytinų vietų per dieną.
Daugiausiai teigiamų atsiliepimų turintis muziejus.
Ir, žinoma, baimė kažką praleisti.
Psichologijoje išskiriami vadinamieji „maksimizatoriai“ arba perfekcionistai – žmonės, linkę ieškoti geriausio įmanomo pasirinkimo, ir „pakankamai gero pasirinkimo“ (satisficing) šalininkai, kurie sustoja radę variantą, atitinkantį jų poreikius.
Tyrimai rodo, kad nuolatinis geriausio pasirinkimo ieškojimas ne visada suteikia daugiau pasitenkinimo. Priešingai – jis gali sustiprinti abejones ir mintis: „O gal kitas variantas būtų buvęs geresnis?“
Todėl kartais verta sau leisti pasirinkti ne „geriausia“, o tiesiog „pakankamai gera“.
Ne kiekviena atostogų diena turi būti ypatinga.
Ne kiekviena vakarienė turi būti tobula.
Ne kiekviena akimirka turi būti nufotografuota.
Kartais geriausi prisiminimai atsiranda būtent tada, kai nustojame juos planuoti.
O kaip pratęsti atostogų jausmą jau grįžus?
Galime parsivežti ne tik suvenyrų, bet ir dalį atostogų ritmo.
Galbūt vieną vakarą per savaitę palikti be planų.
Galbūt dažniau nueiti prie jūros ar į parką.
Galbūt savaitgalį neieškoti „produktyvios veiklos“.
Galbūt sąmoningai atsisakyti telefono vakarais.
O gal tiesiog dažniau sau priminti: mano gyvenime turi būti ne tik tai, ką reikia padaryti, bet ir tai, kas mane atstato.
Atostogos gali būti ne pabėgimas nuo gyvenimo, o priminimas, kokio gyvenimo norime daugiau.
Todėl grįžę neskubėkite iš karto sugrįžti į maksimalų tempą. Pasiimkite iš atostogų bent vieną dalyką, kuris padėjo jums jaustis geriau, ir įtraukite jį į kasdienybę.
Kartais poilsio pratęsimas prasideda nuo labai paprasto klausimo:
„Ką iš to, kaip jaučiausi atostogaudamas, norėčiau parsivežti į savo įprastą gyvenimą?“
Pagal BBC naujienlaiškį Unexpected magic and feel-good familiarity: Four ways to extend the benefits of a holiday.