Juokas pagal receptą: kaip stand-up komedija gali padėti psichikos sveikatai

Juokas pagal receptą: kaip stand-up komedija gali padėti psichikos sveikatai

Pastaraisiais metais Jungtinėje Karalystėje atsiranda vis daugiau netradicinių psichikos sveikatos stiprinimo būdų. Vienas iš jų – stand-up komedija kaip socialinio recepto forma. Tai gali skambėti netikėtai, tačiau vis daugiau tyrimų ir praktinių pavyzdžių rodo, kad ne tik humoro vartojimas, bet ir jo kūrimas gali turėti reikšmingą teigiamą poveikį emocinei savijautai.

Kai gydytojas „išrašo“ komediją

Mohan Gupta niekada nemanė, kad juokins kitus. Indijoje gimęs, Jungtinėje Karalystėje išsilavinimą įgijęs inžinierius, po stipraus psichologinio išsekimo ir nervinio lūžio atsidūrė ligoninėje. Be medikamentinio gydymo, jam buvo pasiūlyta netikėta priemonė – stand-up komedijos kursai.

Tai buvo programa „Comedy on Referral“ – 10 savaičių trukmės kursas, kurio metu dalyviai mokosi rašyti ir atlikti asmeninį, 10 minučių stand-up pasirodymą. Programa, pradėta 2020 m., tapo pirmąja Jungtinėje Karalystėje, oficialiai finansuojama ir skiriama per NHS (Nacionalinę sveikatos tarnybą) kaip socialinio recepto dalis.

Gupta, kuriam buvo diagnozuota paranoidinė šizofrenija, teigia, kad vienas svarbiausių gydančių veiksnių buvo ne tik juokas, bet ir ryšys su kitais žmonėmis. „Tai ištraukė mane iš savęs ir pirmą kartą gyvenime leido patirti, kad galiu prajuokinti kitus“, – sako jis.

Kodėl juokas gydo?

Juokas nuo seniausių laikų laikomas svarbia žmogaus išlikimo ir ryšio priemone. Psichologė ir tyrėja Ros Ben-Moshe pabrėžia, kad įvairiose kultūrose humoras buvo naudojamas įtampai mažinti, bendruomenei stiprinti ir emocinei paramai teikti – nuo vietinių genčių klounų iki senovės Graikijos gydytojų, rekomendavusių lankytis komedijose.

Moksliniai tyrimai rodo, kad juokas:

• mažina streso hormonų (kortizolio, adrenalino) lygį,

• skatina endorfinų ir serotonino išsiskyrimą,

• gerina širdies ir kraujagyslių veiklą,

• didina skausmo toleranciją,

• stiprina socialinį ryšį.

Ypač svarbu tai, kad humoras padeda perstruktūruoti patirtį – pažvelgti į sudėtingas gyvenimo situacijas kitu kampu, sumažinant jų emocinį svorį.

Humorą kurti – ne tas pats, kas juo mėgautis

Tyrimai rodo, kad aktyvus humoro kūrimas, ypač grupėje, turi papildomą psichologinį efektą. Stand-up komedijoje žmonės kviečiami tyrinėti savo pažeidžiamumą: skyrybas, ligą, priklausomybę, traumą, tėvystės sunkumus. Tai nėra problemų nuvertinimas – veikiau saugus būdas jas įgarsinti ir integruoti.

Kurso kūrėja, komikė Angie Belcher, tai vadina „banano radimu“ – savo asmeninio skausmo šaltinio, iš kurio gimsta humoras. „Komedija nekyla iš gražių dalykų. Ji kyla iš to, kas skauda“, – sako ji.

Svarbus ir grupinis aspektas. Bendras pasiruošimas pasirodymui, baimė būti scenoje ir juokas kartu sukuria stiprų bendrystės jausmą. Kaip pastebi vienas dalyvis, „tai suvienija žmones jų baimėje – ir kartu leidžia ją peržengti“.

Ar tai terapija?

Įdomu tai, kad programa sąmoningai nevadinama terapija. Tai sumažina pasipriešinimą, ypač tarp vyrų, kurie rečiau kreipiasi pagalbos. Tačiau klinikiniai vertinimai rodo, kad toks formatas:

• mažina nerimą ir depresijos simptomus,

• stiprina savivertę,

• padeda atsisakyti „aukos“ tapatybės,

• skatina atvirumą ir autentiškumą.

Kaip pažymi klinikinė psichologė Lisa Sheldon, humoras leidžia „kalbėti apie tai, ką reiškia būti žmogumi, kartu griaunant mitus ir kuriant bendrą žmogišką tiesą“.

Ką galime pritaikyti kasdienybėje?

Nors ne visi turi galimybę dalyvauti tokiose programose, humorą galime sąmoningai įtraukti į kasdienį gyvenimą:

• kasdien užfiksuoti bent vieną lengvumo ar žaismingumo momentą,

• dalintis juokingomis istorijomis ar vaizdo įrašais su kitais,

• leisti sau juoktis iš savęs – su atjauta, o ne savikritika.

Juokas nepanaikina skausmo, bet padeda jį panešti. O kartais – ir transformuoti.

Pagal BBC naujienlaiškį Comedy on 'prescription': Why performing stand-up is good for your health