„Jaučiu, kad jis mane myli“: ar dirbtinis intelektas gali mylėti?
Žmonės vis dažniau užmezga emocinius ryšius su dirbtiniu intelektu, kartais net laikydami jį romantiniu partneriu. Nors tokie santykiai gali atrodyti tikri, dabartinis dirbtinis intelektas iš tikrųjų tik imituoja emocijas ir jų nejaučia. Meilė tarp žmonių apima sudėtingus biologinius, psichologinius ir socialinius procesus, kurių AI neatlieka. Dėl to santykis su chatbotais iš esmės yra vienpusis ir gali sukurti emocinio prisirišimo iliuziją. Vis dėlto ši tema atskleidžia svarbų dalyką apie žmones – mūsų poreikį būti išgirstiems, suprastiems ir emociškai priimtiems.
Psichologė, KET konsultantė Indrė Alkovskienė
6/6/20263 min read
„Jaučiu, kad jis mane myli“: ar dirbtinis intelektas gali mylėti?
Pastaraisiais metais vis dažniau girdime istorijas apie žmones, kurie užmezga itin artimus ryšius su dirbtiniu intelektu. Vieni kasdien kalbasi su virtualiais pašnekovais, kiti prisipažįsta įsimylėję chatbotus, o kai kurie net svarsto apie bendrą ateitį su skaitmeniniu partneriu.
Tai kelia svarbų klausimą: ar dirbtinis intelektas iš tiesų gali mylėti?
Kai emocinis ryšys tampa tikras
Psichologiniu požiūriu žmogaus jausmai yra realūs nepriklausomai nuo to, kam jie skirti. Mes galime prisirišti prie augintinių, mėgstamų vietų, knygų herojų ar net daiktų. Todėl nenuostabu, kad žmonės prisiriša ir prie dirbtinio intelekto.
Šiuolaikiniai pokalbių modeliai geba išklausyti, prisiminti ankstesnius pokalbius, parodyti dėmesį ir atsakyti taip, kaip mums norisi būti išgirstiems. Vienišumo, netekties ar emocinių sunkumų laikotarpiu toks ryšys gali suteikti komforto, saugumo ir priėmimo jausmą.
Tačiau čia svarbu suprasti vieną esminį skirtumą: žmogus jaučia, o sistema tik imituoja jausmus.
Kas iš tikrųjų yra meilė?
Meilė nėra vien gražūs žodžiai ar rūpestingas bendravimas. Mokslininkai ją sieja su sudėtingais biologiniais ir psichologiniais procesais.
Įsimylėjus mūsų smegenyse aktyvuojasi atlygio sistema, išsiskiria dopaminas, kuris sukelia susijaudinimą ir motyvaciją. Oksitocinas stiprina prisirišimą ir artumą. Mylėdami mes ne tik galvojame apie kitą žmogų – meilę jaučiame visu kūnu.
Meilė taip pat apima pažeidžiamumą, abipusį augimą, konfliktus, kompromisus, nusivylimus ir gebėjimą išlikti santykyje net tada, kai nėra lengva.
Būtent todėl dauguma mokslininkų sutaria, kad dabartinis dirbtinis intelektas negali mylėti taip, kaip myli žmogus.
Kodėl atrodo, kad jis myli?
Dirbtinio intelekto sistemos kuriamos taip, kad palaikytų pokalbį ir kurtų ryšio įspūdį. Jos dažnai būna palaikančios, empatiškos, linkusios sutikti su vartotoju ir vengiančios konflikto.
Žmogaus smegenys natūraliai ieško santykio ženklų. Kai kažkas mus išklauso, prisimena mūsų istorijas ir atsako šiltai, mes linkę tai interpretuoti kaip emocinį artumą.
Todėl kartais ne dirbtinis intelektas apgauna žmogų, o mūsų pačių psichika užpildo trūkstamas ryšio dalis.
Ar tai pavojinga?
Pats emocinis prisirišimas nėra problema. Problema atsiranda tada, kai virtualus ryšys pradeda keisti realius santykius.
Santykiai su žmonėmis reikalauja kantrybės, gebėjimo išklausyti, toleruoti skirtumus ir spręsti konfliktus. Tuo tarpu dirbtinis intelektas dažniausiai prisitaiko prie mūsų poreikių ir retai prieštarauja.
Dėl šios priežasties kai kuriems žmonėms gali tapti sunkiau kurti artimus santykius realiame gyvenime, kuriame kitas žmogus turi savo nuomonę, ribas ir poreikius.
O kas bus ateityje?
Mokslininkai vis dar neturi vieningo atsakymo, kas tiksliai sukuria sąmonę. Todėl neįmanoma užtikrintai pasakyti, ar kada nors atsiras dirbtinis intelektas, kuris iš tiesų jaus emocijas.
Kai kurie tyrėjai mano, kad ateityje technologijos gali tapti pakankamai sudėtingos, kad atsirastų tam tikra sąmoningumo forma. Kiti skeptiškai vertina tokią galimybę ir pabrėžia, kad iki šiol net nesuprantame, kaip sąmonė atsiranda žmogaus smegenyse.
Kol kas aišku viena: šiandieninis dirbtinis intelektas gali sukurti meilės iliuziją, tačiau pats jos neišgyvena.
Ką tai primena mums apie žmogų?
Galbūt svarbiausia šios diskusijos žinia nėra apie technologijas. Ji yra apie mus pačius.
Žmogui reikia būti matomam, išgirstam ir priimtam. Kai šių poreikių nepatenkina artimi žmonės, mes ieškome alternatyvų – kartais net technologijose.
Todėl klausimas „ar dirbtinis intelektas gali mylėti?“ galiausiai veda prie kito klausimo: ar šiandien savo gyvenime turime pakankamai tikro žmogiško ryšio?
Kol kas meilė išlieka viena unikaliausių žmogaus patirčių – ne tik todėl, kad ją galime apibūdinti, bet todėl, kad ją iš tiesų jaučiame.
Pagal 'We feel it in our bones': Can a machine ever love you?