Dirbtinis intelektas tau sutaupo laiką. Kodėl vis tiek jautiesi nuolat skubantis?
Dirbtinis intelektas taupo mūsų laiką, tačiau kodėl vis tiek jaučiamės nuolat skubantys? Šiame straipsnyje kviečiu pažvelgti į produktyvumo paradoksą iš psichologinės perspektyvos – kodėl efektyvumas ne visada reiškia daugiau laisvo laiko ir kaip išmokti iš tiesų pasilikti tai, ką technologijos mums sugrąžina. Galbūt didžiausias produktyvumas yra ne padaryti daugiau, o pagaliau leisti sau gyventi lėčiau.
Psichologė, KET konsultantė Indrė Alkovskienė
7/19/20263 min read
Dirbtinis intelektas tau sutaupo laiką. Kodėl vis tiek jautiesi nuolat skubantis?
Atrodo, gyvename laikais, kai viskas vyksta greičiau nei bet kada anksčiau. Dirbtinis intelektas parašo tekstus, apibendrina informaciją, padeda planuoti darbus, atsako į laiškus ir net generuoja idėjas. Užduotys, kurios anksčiau užtrukdavo valandą, šiandien gali būti atliktos per keliolika minučių.
Logiška būtų tikėtis, kad turėsime daugiau laisvo laiko. Daugiau poilsio. Mažiau streso.
Tačiau daugelio žmonių patirtis visiškai kitokia.
Nors dirbame efektyviau nei bet kada anksčiau, vis tiek jaučiamės nuolat skubantys, pavargę ir tarsi niekada nepadarantys pakankamai.
Kodėl?
Atsakymas slypi ne technologijose. Jis slypi mūsų santykyje su laiku, produktyvumu ir savimi.
Mūsų problema – ne laiko trūkumas
Psichologo kabinete retai tenka išgirsti, kad žmogui trūksta vien tik laiko.
Dažniau girdžiu:
"Nesu pakankamai produktyvus."
"Jaučiu kaltę, kai ilsiuosi."
"Atrodo, visada galėčiau padaryti daugiau."
Šie išgyvenimai dažnai kyla ne dėl objektyviai didelio darbo kiekio, o dėl vidinio spaudimo nuolat būti veikliems.
Šiandien produktyvumas tapo ne tik darbo rezultatu, bet ir savotišku žmogaus vertės matu. Kuo daugiau nuveikiame, tuo labiau jaučiamės „pakankami“. Todėl kiekvienas įrankis, leidžiantis dirbti greičiau, neretai tampa ne pagalba, o priežastimi iš savęs reikalauti dar daugiau.
Kodėl sutaupytas laikas taip greitai dingsta?
Psichologijoje žinomas reiškinys, vadinamas hedonine adaptacija. Žmogus labai greitai pripranta prie pagerėjusių sąlygų, ir tai, kas vakar atrodė didelis palengvėjimas, šiandien tampa norma.
Tas pats vyksta ir su dirbtiniu intelektu.
Jeigu anksčiau vienam projektui reikėjo trijų valandų, o dabar pakanka pusantros, labai greitai nebesidžiaugiame sutaupytu laiku. Mes tiesiog pradedame planuoti du projektus vietoje vieno.
Kartelė tyliai pakyla.
Ir dažnai ją pakeliame patys.
Kai efektyvumas tampa spąstais
Pastebiu, kad daugelis žmonių šiandien gyvena tarsi nuolat bandydami „atsidirbti“ už kiekvieną laisvą minutę.
Jeigu darbas baigtas greičiau, atrodo, jog būtina pradėti kitą.
Jeigu atsirado pusvalandis, jį reikia „prasmingai išnaudoti“.
Jeigu vakaras laisvesnis – gal reikėtų baigti dar vieną projektą.
Poilsis tampa kažkuo, ką reikia užsitarnauti.
Tačiau mūsų nervų sistema taip neveikia.
Smegenims būtinos pauzės. Būtent poilsio metu vyksta informacijos apdorojimas, emocijų reguliacija, kūrybiškumo atkūrimas ir dėmesio atsinaujinimas. Kai nuolat pereiname nuo vienos užduoties prie kitos, net ir labai produktyvi diena gali baigtis visiško išsekimo jausmu.
Tai viena iš priežasčių, kodėl šiandien tiek daug kalbame apie emocinį perdegimą.
Perdegimas dažnai prasideda ne nuo per didelio darbo kiekio, o nuo per ilgo gyvenimo režimu, kuriame nėra vietos sustoti.
Kodėl ilsėtis taip sunku?
Ne vienas klientas pasakoja, kad ilsėdamasis jaučia kaltę.
Tai ypač būdinga žmonėms, linkusiems į perfekcionizmą arba užaugusiems aplinkoje, kurioje žmogaus vertė buvo siejama su pasiekimais.
Tokiu atveju poilsis ima atrodyti ne kaip būtinybė, o kaip silpnumo ženklas.
Jeigu gali padaryti daugiau – vadinasi, privalai.
Jeigu dar liko jėgų – vadinasi, dar nepakankamai stengeisi.
Ilgainiui žmogus nebejaučia, kada ilsisi todėl, kad nori, o kada dirba todėl, kad bijo sustoti.
Kaip iš tiesų susigrąžinti laiką?
Dirbtinis intelektas gali padėti dirbti greičiau. Tačiau jis negali nuspręsti, kaip gyvensime.
Tai jau mūsų pasirinkimas.
Pirmiausia verta sąžiningai pastebėti, kur DI iš tikrųjų tau padeda. Galbūt laiškus parašai tris kartus greičiau. Gal mažiau laiko skiri informacijos paieškai. Gal lengviau pradedi sudėtingas užduotis.
Tada svarbu užduoti sau kitą klausimą:
Kam noriu panaudoti tą laiką?
Ne tam, ką „turėčiau“ padaryti.
O tam, kas padėtų jaustis geriau.
Galbūt tai bus ilgesnė pietų pertrauka.
Pasivaikščiojimas.
Ankstesnė darbo pabaiga.
Ramus kavos puodelis be telefono.
Pokalbis su vaiku.
Knyga.
Tylos dešimt minučių.
Psichologiniu požiūriu būtent šios akimirkos padeda atkurti vidinius resursus. Jos nėra prabanga. Jos yra emocinės sveikatos pagrindas.
Gal verta pakeisti patį klausimą?
Dažnai klausiame:
Kaip galiu su DI padaryti daugiau?
Tačiau galbūt naudingesnis klausimas būtų:
Kaip DI gali padėti man gyventi ramiau?
Nes gyvenimo kokybę lemia ne tik tai, kiek užduočių atlikome.
Ją lemia ir tai, kiek kartų per dieną galėjome atsikvėpti. Kiek buvome čia ir dabar. Kiek dėmesio skyrėme sau ir žmonėms, kurie mums svarbūs.
Technologijos gali sutaupyti laiką.
Tačiau tik mes patys galime nuspręsti, kad visas sutaupytas laikas neprivalo virsti naujomis užduotimis.
Kartais didžiausias produktyvumas yra ne padaryti daugiau.
O pagaliau leisti sau gyventi šiek tiek lėčiau.