Ar žodžiai gali žudyti ?

Žudyti žodžiais VS būti meilėje

Kai žmonės klijuoja etiketes ir po vos 15 minučių pokalbio daro išvadas apie kitą žmogų, net nebūdami psichiatrai (čia mano situacijos susiaurinimas, galimas ir platesnis pritaikymas), tai skaudu. Ypač skaudu, kai apie tai nepasakoma tiesiogiai, o už akių kalbama su artimu žmogumi, kuris jau yra patyręs itin sunkų laikotarpį. Toks elgesys priverčia jį iš naujo išgyventi skausmą ir baimę. Man liūdna, nes visa tai vyksta ne akis į akį... Man skauda, nes žodžiai žudo.

Šiuo metu turiu fizinių sveikatos problemų. Gal dabar hipochondrija..hm..pasikonsultuosiu su “draugais”. Nors gydytojai dažnai sako, jei nusistatei diagnoze google, pasitark su Yahoo ar pan. (dabar reikėtų pataisyti į dirbtinį intelektą) Tai man čia tas pats, nes pusę metų mane prižiūrėję psichiatrai klydo….visko gali būti. Mokslas irgi klysta, o “draugai” kartais skaudina. Nors tikiu, kad jie sakys, kad tai daro iš rūpesčio. Kažkodėl abejoju…

Sergant depresija, tikrai labai skauda visą kūną. Kai žmogus išgyja nuo fizinio kūno ligos, visi džiaugiasi. O kai kas nors pasveiksta nuo depresijos, aplinkiniams kyla daugybė klausimų: „Kas čia nutiko? Pusę metų buvo tarsi kosmose, o dabar jai viskas gerai?“ Man labai liūdna, kad nemokame atvirai kalbėti apie skausmą. Tai ne patogu, mums sunku pripažinti, kad skauda, ir ne komunikuojame atvirai akis į akį. Psichikos ligoms vis dar klijuojamos etiketės 😢🧠

Gaila, nes esant fizinei ligai dažniausiai žinai, ką reikia „išpjauti“, o sergant psichine liga, skauda taip jau minėtą tiek fizinį, tiek psichinį kūną. Prieš kalbėdami, turėtume gerai pagalvoti, nes mūsų žodžiai gali sukelti dar daugiau skausmo. Nes mūsų žodžiai skaudina ir gali žudyti, ar net jau ir nužudė…Nesvarbu, ar tai būtų fizinė operacija, ar psichikos sveikatos problema – stebuklų būna. Tačiau tai jau kita tema. Aš tikiu stebuklais, tačiau melas ir veidmainystė mane ypač liūdina, kartais net kelia pyktį. Dabar, kai atsigręžiu atgal, suprantu, kad daugiau kalbėjau apie tai, kas ir kodėl vyksta, o ne apie tai, kas man padėjo pasveikti. Nors atrodo, kad sakiau, galbūt sakiau per mažai. Tai yra atvirumo kaina. Ir dabar, rašydama šį tekstą, aš bijau, bet nenoriu vėl susirgti, todėl mažais žingsneliais keičiu savo gyvenimą. 🙏✨Renkuosi meilę…

Aš kalbu labai atvirai (nors galbūt to nereikėtų daryti), tačiau svarbiausia, kad esu atvira sau... Jei man skauda, aš tai sakau. Kartais tai darau iš pykčio, nors iš tiesų noriu daugiau meilės ir supratimo. Džiaugiuosi, kad grįžusi ten, kur esu reikalinga bei mylima, mane apkabina, priima tokia, kokia esu, nes MYLI. O jei myli, pagalvosi prieš sakydamas. Nes žodžiai gali ir gydyti, ir žeisti (žudyti). Ir dar tikiu, kad ne žodžiais, o darbais mes mylime tėvynę. Tad rūpinkimės vieni kitais, kalbėkime apie tikras, o ne tariamas problemas, nes tai skauda.

Skaudėjo jau vakar, ir skauda dabar. Atvirai, su meile ir lengvu pykčio prieskoniu, nes tiesiog noriu pokyčio. Esu žmogus, žmona ir mama, ir aplink mane yra vaikų, kurie mato pasaulį kitaip. Kartais klausiu savęs: ar aš matau teisingai? Galbūt matau atvirkščiai. Nes skaudėjo jau vakar, ir skauda dar ir šiandien. ❤️‍🩹🕊️

Jei jautiesi nors kartą įskaudinęs žodžiu, kviečiu pasidalinti savo gerumu čia: https://www.zalgirioklinika.lt/gerumas/

Ir jei jau kalbėti apie stebuklus... Aš jų turėjau daug, bet ryškiausi du: tapimas mama ir pasveikimas nuo depresijos. Ir vienu metu turėjau tris širdis, kiekvienam to linkiu. Viena buvo mano, antra – mano sūnaus širdutė dar mano pilvelyje, kuri dabar knarkia man į ausį ir sako „mama, apkabink“, o trečia – šalia šv. Mergelės Marijos paveikslo. Širdelę gavau dovanų iš didelių širdžių žmonių, kurie myli meile iš Dievo. Mūsų sūnus yra ne tik mokslo nedidelės pagalbos, bet ir begalinės meilės bei Dievo stebuklo žmogus. Mano pasveikimas nuo depresijos taip pat buvo (yra) įmanomas tik dėl mano brangios šeimos ir TIKRŲ draugų buvimo šalia (sergant depresija negalima likti vienam – tai draudžiama), dėl judėjimo, šalto vandens, kuris nors akimirkai budina, ir Dievo meilės: maldos ir buvimo Dievo namuose šv. Mergelės Marijos Bažnyčioje, Kartais Gailestingume ar Kalvarijų bažnyčioje Jeruzalėje.

Šv. Augustinas iš Hipono – „Mylėk ir daryk, ką nori“

Senasis vyskupas savo turiningą ir kerintį žemišką gyvenimą baigė apsuptas visų, kurie juo žavėjosi ir gerbė dėl jo be galo geros širdies, protingumo bei švento gyvenimo; jis nuo pat atsivertimo niekada nebuvo išklydęs iš to kelio, kurį Dievas kartą jam leido pamatyti. Per malonę jis pasinėrė į Dievo meilę ir įgijo pačią aukščiausią dvasios laisvę, kurios dėka galėjo ištarti: „Mylėk Dievą ir daryk tai, ką nori“, nes, jeigu Jį myli iš tikrųjų, tai, ką padarysi per savo gyvenimą, bus vien gera ir sąžininga.💖

Pauzė…

Leisiu istoriją užbaigti linksmai. Kartais 1+1 lygu 3 ar daugiau – tik jau patys pagalvokite, apie kokią meilę, matematiką ar veiksmą aš kalbu. 😊💕

Ir jei jau pridėti dar daugiau linksmo prieskonio, tai laimės tyrimų duomenimis, mylėjimasis suteikia daugiausiai laimės ir išskiria daugiau laimės hormonų. Tad ką veiksite vakare – jūsų reikalas, o mano reikalas, po ilgo posto, dar kartą paprašyti Jūsų pervesti pinigų gerumo akcijai ir pagalvoti, ką sakai. https://www.zalgirioklinika.lt/gerumas/

P.S. Grįžtant prie istorijos pradžios, neseniai buvau pas psichiatrą vien dėl vieno žmogaus žodžių. Gydytoja buvo pakraupusi nuo tos istorijos. O aš beveik praverkiau visą laiką. Ašaros gydo. Aš net paprašiau, kad ji parašytų lapelį, kuriame būtų patvirtinta, kad su manimi šiandien viskas yra gerai, kad esu sveika. Turiu tą lapelį ir galiu pasidalinti, jei kam reikia. Tačiau jei ir toliau nesusimąstome, ką sakome, gali nutikti įvairių dalykų tiek man, tiek kitiems. Žodžiai teikia meilę, bet jie taip pat gali ir žudyti. Pagalvok prieš sakydamas, pagalvok prieš klausiant. Svarbu išlikti atviriems, nes mes neturime izoliuotis vieni nuo kitų ar gyventi „burbuluose“.

Aš pasisakau už atvirumą ir už žodžius, kurie yra sakomi su meile. Arba kaip mano tikra draugė 💛 sako empatiškas klausymasis yra svarbiausia.

Mylėk Dievą ir daryk tai, ką nori 💙❤️