Ar tai, kad esate vyriausias, vidurinysis ar jaunėlis, turi įtakos jūsų asmenybei?
Ar gimimo tvarka – būti vyriausiu, viduriniu ar jaunėliu – iš tiesų lemia mūsų asmenybę? Nors populiarioje kultūroje pirmagimiai laikomi atsakingesniais, o jaunėliai – kūrybiškesniais, mokslas rodo, kad šie skirtumai labai subtilūs. Tyrimai neranda sistemingos įtakos pagrindiniams asmenybės bruožams, nors šeimos dinamika gali formuoti tam tikrus elgesio modelius. „Vyriausios dukros sindromas“ dažniau susijęs su socialiniais vaidmenimis nei biologiniais dėsningumais. Tad gimimo tvarka gali padėti geriau suprasti save, bet neturėtų tapti etikete ar ribojančiu apibrėžimu.
Psichologė Indrė Alkovskienė
6/29/20252 min read
Ar gimimo eilė lemia mūsų asmenybę? Nuo vyriausios dukros sindromo iki maištingo jaunėlio
Sakoma, kad pirmagimiai dažnai būna atsakingesni, labiau linkę į perfekcionizmą ir organizuotumą. Jaunesnieji – laisvesni, spontaniškesni, labiau linkę rizikuoti. Šie apibendrinimai dažnai atpažįstami šeimos dinamikose, bet kyla klausimas – ar tai iš tiesų lemia gimimo tvarka, ar vis dėlto – aplinka ir patirtys?
Mokslas ir gimimo eilė: daugiau mitų nei faktų
Per pastarąjį šimtmetį psichologai ieškojo atsakymo: ar gimimo tvarka iš tiesų formuoja mūsų asmenybę? Deja, iki šiol tyrimų rezultatai – prieštaringi. Viena priežasčių – sunku atskirti gimimo tvarkos įtaką nuo kitų veiksnių, pavyzdžiui, šeimos dydžio, socialinės padėties ar tėvų lūkesčių.
Naujausi tyrimai rodo, kad gimimo eilė neturi sistemingos, ilgalaikės įtakos pagrindiniams asmenybės bruožams, tokiems kaip:
Ekstraversija / introversija
Sąžiningumas ir empatija
Emocinė stabilumas
Intelektas ir kūrybiškumas
Tačiau tai nereiškia, kad gimimo tvarka visai nesvarbi.
Kodėl pirmagimiai laikomi „protingesniais“?
Tyrimai iš JAV, JK ir Vokietijos rodo, kad pirmagimiai dažniau surenka šiek tiek aukštesnius rezultatus intelekto testuose. Manoma, kad tai lemia aplinkos veiksniai – mažesniame šeimos rate vaikas gauna daugiau suaugusiųjų dėmesio, turtingesnę kalbinę aplinką, daugiau knygų, mažiau konkurencijos.
Tačiau šie skirtumai – nedideli ir dažniausiai neturi ilgalaikio poveikio karjerai. Be to, kituose regionuose – pavyzdžiui, Indonezijoje – tyrimai rodo, kad vėliau gimę vaikai turi geresnes edukacines galimybes nei jų vyresnieji broliai ar seserys, nes šeima tampa finansiškai stabilesnė.
„Vyriausios dukros sindromas“ – socialinė, o ne biologinė realybė?
Tyrimai rodo, kad moterys, kurios buvo vyriausios šeimoje, dažnai nuo mažens turėjo daugiau atsakomybės – prižiūrėjo mažesnius brolius ar seseris, padėjo tėvams, jautė pareigą būti pavyzdžiu. Ši patirtis dažnai išugdo empatiją, aukštą savikontrolę, perfekcionizmą.
Tačiau tai nėra universalu – kiekvienoje šeimoje vaidmenys ir dinamika skirtingi. Kitaip tariant, jei jautiesi atpažįstanti „vyriausios dukros sindromą“, tai gali būti tavo asmeninė šeimos patirtis, o ne genetiškai nulemtas faktas.
Ar tai svarbu vadovams?
Jei esi vadovaujamoje pozicijoje – galbūt CEO – savo elgesyje gali atpažinti pirmagimio modelį: atsakomybė, planavimas, racionalumas. Tačiau verta paklausti savęs – ar tokia pozicija buvo tavo laisvas pasirinkimas, ar tai įtvirtino tavo šeimos dinamika?
Įdomu tai, kad senose kultūrose, pavyzdžiui, JK monarchijoje iki 2013 m., tik pirmagimiai berniukai turėjo teisę paveldėti titulą. Tai iliustruoja, kaip gimimo tvarka gali būti susijusi ne tik su psichologija, bet ir su socialinėmis normomis bei galia.
Tik mažos tendencijos, o ne griežtos taisyklės
Didžiausi gimimo eilės tyrimai (700 000 žmonių duomenys) rodo, kad:
Jaunėliai – kiek dažniau pasižymi didesniu atvirumu ir nuolaidumu.
Viduriniai – dažniau būna taikdariai, diplomatiški.
Vieninteliai vaikai – nėra egoistiškesni nei turintys brolių/seserų.
Visi šie skirtumai – labai maži, ir neturi didelės įtakos suaugusiųjų gyvenimui ar karjerai. Kaip sako tyrėjai: gimimo tvarka gali paveikti tavo patirtį šeimoje, bet tai nereiškia, kad nulemia tavo charakterį.
Išvada: pažink save per šeimos istoriją, bet nesileisk apribojamas etiketėmis
Gimimo eilė gali būti įdomus būdas reflektuoti apie savo šeimos vaidmenį, bet tai – tik viena dėlionės dalis. Svarbiausia – kaip tu pats supranti savo patirtį ir kokius pasirinkimus darai šiandien.
P. S. Aš esu jaunesnė sesuo, o mano brolis mokykloje tikrai buvo protingesnis už mane – bet man visada norėjosi įrodyti, kad galiu geriau. Ta nuolatinė konkurencinė kova, regis, tęsiasi iki šiol: kai mama atvažiuoja į Vilnių, kartais taip ir nepasidalijame jos dėmesiu.