Ar prieskoniai tikrai gydo? Tarp mokslo, mito ir kasdienės ramybės

Pastaraisiais metais vis dažniau girdime, kad ciberžolė stiprina imunitetą, aitriosios paprikos ilgina gyvenimą, o imbiero arbata gali tapti kone vaistu nuo visko. Socialiniuose tinkluose maistas dažnai pateikiamas kaip greitas sprendimas: suvalgei – ir tapai sveikesnis, ramesnis, atsparesnis.

Kaip psichologė, kalbanti apie kasdienius pasirinkimus – maistą, judėjimą, gyvenimo tempą, kviečiu pažvelgti ramiau: ką iš tiesų gali prieskoniai, o ko mes iš jų tikimės per daug?

Aitriosios paprikos: tarp mokslo ir mito

Aitriosios paprikos turi veikliąją medžiagą – kapsaiciną, kuris sukelia deginimo pojūtį ir aktyvina nervų sistemą. Kai kurie ilgalaikiai stebėjimo tyrimai rodo, kad žmonės, kurie reguliariai vartoja aštrų maistą, rečiau miršta nuo širdies ligų, vėžio ar kvėpavimo sistemos sutrikimų.

Tačiau čia labai svarbi detalė:
tai ilgalaikiai, stebėjimo tyrimai, o ne greitas „suvalgei – pasveikai“ efektas.
nėra įrodymų, kad pradėjus valgyti daug aštraus maisto staiga pagerėtų sveikata ar imunitetas.

Be to, dideli kiekiai gali turėti ir neigiamą poveikį – kai kurie tyrimai sieja labai didelį aitriųjų paprikų vartojimą su prastesne atmintimi ar kognityvinėmis funkcijomis. Kaip ir daugelyje gyvenimo sričių, čia galioja saiko principas.

Ciberžolė: simbolinė ramybė puodelyje

Ciberžolė dažnai pristatoma kaip priešuždegiminis stebuklas, o jos veiklioji medžiaga kurkuminas – kaip natūralus vaistas. Laboratorijoje jis tikrai atrodo daug žadantis. Tačiau žmogaus organizme situacija kitokia:

• kurkuminas prastai pasisavinamas,

• su maistu suvartojami kiekiai per maži, kad turėtų reikšmingą gydomąjį poveikį.

Tai nereiškia, kad ciberžolė bloga ar bevertė. Ji:

• suteikia skonį,

• kuria ritualą,

• primena rūpestį savimi.

Psichologiniu požiūriu tai labai svarbu. Ritualai ramina nervų sistemą, net jei pats ingredientas nėra vaistas.

Kodėl mums taip norisi „gydančio maisto“?

Istoriškai žmonės visada tikėjo, kad maistas gali atkurti pusiausvyrą. Šiandien tai grįžta nauja forma: „supermaistas“, „detoksai“, „imuniteto stiprinimas“.

Psichologiškai tai suprantama:

• gyvename neapibrėžtumo laikais,

• norime kontrolės,

• norime paprastų atsakymų į sudėtingus klausimus.

Tačiau sveikata nėra vienas ingredientas. Ji gimsta iš kasdienybės.

Tikroji prieskonių nauda – kontekste

Mokslininkai vis dažniau pabrėžia: prieskoniai naudingi ne tiek patys savaime, kiek su kuo ir kaip juos valgome:

• jie dažnai naudojami vietoj druskos,

• skatina valgyti daugiau daržovių, ankštinių,

• gerina maisto skonį, todėl valgymas tampa malonus, o ne pareiga.

Viduržemio jūros regione aitriosios paprikos dažniausiai valgomos su daržovėmis, pupelėmis, makaronais. Kitaip tariant – su naminiu, paprastu, neperdirbtu maistu.

Mano, kaip psichologės, žinutė

Imbiero arbata, aštresnis patiekalas bei kiti prieskoniai

• nepakeis miego,

• neatstos judėjimo,

• neišspręs emocinio perdegimo.

Bet jie gali būti maža, šilta kasdienybės dalis, jei neapkrauname jų stebuklingais lūkesčiais.

Kartais sveikata prasideda ne nuo „ką dar pridėti“, o nuo:

• lėtesnio valgymo,

• paprasto naminio maisto,

• reguliaraus judėjimo,

• leidimo sau nebūti tobulais.

Ir tai – daug stipresnis „vaistas“ nei bet kuris prieskonis.

Papildytas mano įvažlgomis, bet pirminė žinutė pagal BBC straipsnį "Are there health benefits to eating turmeric and other spices?"